VŽ ARCHYVAI. „Trojos“ karas su „Iki“

Nuo kapitalizmo užuomazgų iki pirmųjų vietinių vienaragių, nuo džiaugsmingiausių iki skaudžiausių pamokų – tai per tris dešimtmečius „Verslo žinių“ sukauptos Lietuvos verslo kronikos. Švęsdami jubiliejų, savo skaitytojus kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi šalies verslas, kaip formavosi rinkos, kuo gyveno ir kaip konkuravo vietos įmonės. Šis straipsnis išspausdintas 1995 m. gegužę.

Vilniuje, Jasinskio gatvėje, įsikūręs supermarketas „Iki“ bei parduotuvė „Troja 2“ jau dešimt mėnesių kariauja dėl vartų, skiriančių šių parduotuvių teritorijas.

Karas pasiekė kulminaciją balandžio 27 d., kai „Troja 2“ prie vartų iškėlė plakatą, aiškinantį pirkėjams, jog „Iki“ bijo konkurentų. Mat prieš savaitę „Iki“ vartus užtvėrė gelžbetoniniais blokais. „Troja 2“ gegužės 3 d. išardė blokų užtvarą ir atidarė vartus.

„Iki“, išsinuomojusi patalpas iš IAB „Invalda“, Jasinskio gatvėje, pasak jos direktoriaus Gedimino Žeižio, įsikūrė pernai birželio 16 d. Anot jo, kartu su „Invalda“ sutvarkė teritoriją – įrengė automobilių stovėjimo aikštelę bei vartus, skiriančius „Iki“ ir AB „Viniaus Viktorija“ fabriko teritorijas.

Tačiau jau rugpjūtį, išsinuomojusi iš „Vilniaus Viktorijos“ patalpas, duris atidarė parduotuvė „Troja 2“, priklausanti UKĮ korporacijos „Trading M.J.D.“ filialui, kuris valdo dar 3 maisto prekių parduotuves, o su 4-ąja pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. „Troja 2“, anot jos direktoriaus pavaduotojo Edmundo Damkausko, didmeninėmis kainomis prekiauja fasuotais maisto produktais.

Karo vartai

Pasak supermarketo „Iki“ (Jasinskio gatvėje) direktoriaus ir vieno iš akcininkų Gedimino Žeižio, „Iki“ nuomojasi apie 900 kv. m plotą. Ji investavo per 25.000 Lt teritorijai sutvarkyti.

„Prieš mums ateinant čia buvo tuščia, mes sukūrėm rinką“, – piktinasi p. Žeižys ir prisipažįsta, kad „Iki“ klientai kai kuriuos produktus perka „Trojoje 2“. Pono Žeižio teigimu, po to, kai „Troja 2“ savavališkai atidarė vartus, neliko kitos išeities, tik juos užtverti blokais. Mat anksčiau į „Iki“ vadovybės siunčiamus raštu nebuvo jokio atsakymo, dialogas, abiejų šalių teigimu, nepavyko.

„Pabandžiau pastatyti savo mašiną, kurią keletas septyniolikmečių bandė nustumti“, – pasakoja p. Žeižys. Vėliau, anot jo, buvo pastatyta betoninė gėlių klomba, kad nepravažiuotų mašinos.

„Jų klientai dabar statosi mašinas mūsų aikštelėje, o mūsiškiai turi rizikuoti ir palikti automobilius viaduke“, – piktinasi p. Žeižys.

Pasak p. Damkausko, „Iki“ bijo konkurencijos. „Mes išlošiam iš didelės apyvartos, o „Iki“ pelnosi iš antkainių“, – aiškina p. Damkauskas ir sako, kad antkainiai „Trojoje 2“ tesiekia 2%–5%. Anot jo, pirkėjui reikia turėti pasirinkimą pirkti ten, kur jam labiau patinka.

„Nemanau, kad mes perviliojam „Iki“ klientus, – teigia p. Damkauskas. – Ko neranda pas mus, mūsų klientai perka „Iki“.

Susitarti nepavyko

Ponas Žeižys primena, kad buvo pasiūlyta „Trojai“ mokėti nuomos mokestį už automobilių aikštelę ir tada atidaryti vartus, tačiau „trojėnai“ atsisakė.

Ponas Damkauskas pasakoja atsisakęs mokėti „Iki“ aikštelės nuomą, nes turi ir savo automobilių stovėjimo aikštelę.

„Šunys loja, karavanas vis tiek eina“, – sako p. Žeižys ir prisipažįsta, jog beveik prarado viltį susitarti su „Troja 2“.

„Jei ir toliau nesusitarsime, šalia šių vartų įrengsime kitus“, – atkerta p. Damkauskas.

Ponas Žeižys aiškina, jog klientų nesumažėjo (per dieną apsilanko 1.500 žmonių), o p. Damkauskas pripažįsta, jog atidarius vartus „Trojos 2“ apyvarta padidėjo.

Pasak p. Žeižio, „Troja 2“ perviliojo ir 5 „Iki“ pardavėjus. O ponas Damkauskas skundžiasi, jog „Iki“ neaptarnaujami „Trojos 2“ darbuotojai.