„Amerika – pirmiausia“ padariniai: trys ketvirtadaliai įmonių pertvarko tiekimo grandines

Strateginius verslų pokyčius skatina tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas, kurį didina naujosios JAV administracijos vykdoma „Amerika – pirmiausia“ politika.

Dar tuomet, kai į Baltuosius rūmus grįžusio prezidento muitai tebuvo žodžiai, apklausti daugiau nei 3.500 tiekimo grandinės vadovų visame pasaulyje, rimtai ruošėsi tikėtiniems sukrėtimams. Didžioji dalis respondentų tuomet tvirtino, kad jų įmonės siekia greitai prisitaikyti prie didėjančio protekcionizmo ir besikeičiančios geopolitinės aplinkos.

Dabar jau žinoma, kad Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pristatė muitų planus Kanadai, Meksikai ir Kinijai ir rengiasi įvesti tarifus Europos Sąjungai (ES).

Atsakomieji veiksmai

„Trade in Transition“ tyrimą pasaulio ekonomikos forume pristatė žiniasklaidos grupei „The Economist“ priklausantis tyrimų padalinys „Economist Impact“, bendradarbiaudamas su logistikos bendrove „DP World“.

Tyrimo duomenimis, patyrę verslų vadovai ruošiasi naujai prekybos erai – neatmeta, kad netrukus gyvensime neramiausius prekybos laikus nuo 1930 m.

Nuotaikų pokyčius lemia į Baltuosius rūmus grįžęs prezidentas D. Trumpas, didinantis Amerikos protekcionizmą ir įvedantis muitus ilgamečiams partneriams.

Prekybos pasaulyje veiks nebe tarptautinės taisyklės, o merkantilistinė konfrontacija, daro išvadą tyrėjai. D. Trumpo įvesti 25% muitai prekėms iš Kanados ir Meksikos bei 10% muitai prekėms iš Kinijos keis verslo strategijas.

Beveik 40% pasaulio įmonių, siekdamos išvengti trikdžių, gali didinti užsakymų iš JAV skaičių, nemaža dalis respondentų, bandydami mažinti rizikas, peržiūrės sąnaudas, imsis lobizmo vyriausybėse.

Tačiau neatmetama, kad realų poveikį gali būti sunku suvaldyti, nes šalys, kurių atžvilgiu D. Trumpas imsis atsakomųjų priemonių, ir pačios aktyviai veiks. Jų atsakas gali apimti svarbių išteklių eksporto ribojimus ir paskatinti naują pasaulinės prekybos susiskaidymo erą, prilygstančią XX a. ketvirtojo dešimtmečio prekybos karams, reziumuoja tyrėjai.

Dvigubos grandinės

Naujoji globalizacijos era prasidėjo ir tai reikalauja atitinkamų veiksmų, įsitikinę „Economist Impact“ tyrimo dalyviai.

Dvigubų tiekimo grandinių kūrimas, kai viena susijusi su Kinija, o kita visiškai nepriklausoma, tampa vis labiau įprasta Vakarų įmonių praktikose. Apie 32% apklaustųjų taiko šį metodą, siekdami apsisaugoti nuo konkrečiam regionui būdingos rizikos.

Vakarų bendrovės, pavyzdžiui, „General Motors“, ir Taivano puslaidininkių tyrimų ir gamybos įmonė TSMC turi dvigubas tiekimo grandines, nes tai leidžia toliau naudotis pelninga Kinijos rinka ir kartu apsisaugoti nuo geopolitinės rizikos.

O Kinijos įmonės, ypač automobilių pramonės srityje, elgiasi atvirkščiai: kuria lygiagrečias tiekimo grandines, siekdamos išvengti didėjančių prekybos apribojimų Vakaruose ir kartu stiprinti veiklą savo šalyje.

Tyrimas rodo, kad Vakarų įmonės daugiausia dėmesio skiria pelningumui ir atsparumui, o Kinijos bendrovės teikia pirmenybę patekimui į rinką. Strategijos gali atrodyti panašios, tačiau skirtingi motyvai rodo, kad prekybos pasaulis tampa vis labiau suskaidytas.

Draugiškos šalys – kas jos?

Viena populiariausių geopolitinės rizikos mažinimo strategijų yra tiekimo grandinių perkėlimas į politiškai palankias šalis – 34% įmonių taiko šį metodą. Vakarų šalių vyriausybės, ypač JAV, skatino verslus rinktis draugiškesnes rinkas, taikydamos tokias politines priemones kaip eksporto kontrolė ir muitai Kinijos prekėms.

Tačiau dabar bendrovėms sunku statyti pamatus ant ilgalaikių draugysčių, nes, įsigaliojant D. Trumpo tarifais grindžiamam požiūriui į tarptautinius santykius, nustatyti, kurios šalys laikytinos sąjungininkėmis (ir kiek ilgai tokios išliks), tiekimo grandinės planuotojams taps vis sudėtingesniu galvosūkiu.

Be to, vis dar neaišku, ar draugų paieška pasiteisins praktiškai. Nors kai kurios JAV įmonės perkėlė gamybą į Vietnamą ar Meksiką, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, daugelis šių šalių vis dar labai priklausomos nuo Kinijos žaliavų.

Skirtingos strategijos

Tyrimo duomenimis, dalis bendrovių yra išskirsčiusios tiekimo grandinę po daugiau regionų, o kitos stengiasi telktis arčiau namų. Beveik 46% respondentų diversifikuoja geografiją, kad lengviau patektų į naujas rinkas ir apsisaugotų nuo sutrikimų, o 42% lokalizuoja tiekimo grandines, nes tai mažina transporto išlaidas ir leidžia efektyviau kontroliuoti.

Kiekvienas metodas turi savo ribas: diversifikavimas gali būti sudėtingas ir brangus, o lokalizavimas gali užkirsti kelią pasaulinėms galimybėms. Tačiau galima pasinaudoti geriausiais abiejų metodų pranašumais, t. y. apsirūpinti medžiagomis iš įvairių regionų, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vienos geografinės vietovės, o gamybą telkti arčiau pagrindinių rinkų, užtikrinant didesnę kontrolę ir lankstumą.

Kas šiame susiskaldžiusiame prekybos pasaulyje klestės, parodys laikas, tačiau, be abejonės, seksis tiems, kurie gebės reaguoti į pokyčius ir prisitaikyti, daro išvadą tyrėjai.

Lankstumas vs. kontrolė

Didesnė dalis respondentų pirmenybę teikia bendradarbiavimui su didesniu skaičiumi tarpinių prekių, žaliavų ir paslaugų tiekėjų. Trys ketvirtadaliai įmonių diversifikuoja savo tiekėjų bazę, paskirsto riziką ir didina atsparumą dirbdamos su daugiau partnerių.

Tačiau ne visi plečia savo tiekėjų tinklą. Apie 25% įmonių strategijos grindžiamos siauresniu jų skaičiumi. Šios bendrovės regi naudą gaudamos reikiamą kokybę, nuoseklumą (38%), puoselėdamos tvirtesnius, pasitikėjimu grindžiamus santykius (35%), be to, skaičiuoja mažesnes administravimo išlaidas (28%). Jų patirtis rodo, kad konsolidavimas užtikrina patikimumą ir supaprastina priežiūrą.

Johnas Fergusonas, „Economist Impact“ naujosios globalizacijos pasaulinis direktorius, reziumavo: 2025 m. ir artimiausioje ateityje pasaulinę prekybą lems trys jėgos: geopolitiniai pokyčiai, klimato kaita ir nauja dirbtinio intelekto bei automatizavimo banga.

Šis tyrimas atliktas remiantis pasauline apklausa, kurioje dalyvavo 3.500 vyresniųjų vadovų šešiose pramonės šakose ir visuose pagrindiniuose regionuose (Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Pietų Amerikoje). Apklausoje klausiama apie jų požiūrį į pasaulinę prekybą ir apie jų įmonių taikomas tiekimo grandinės strategijas.