2024-11-28 05:45

Pasaulinė prognozė: prabangos segmentas gali stabtelėti

„Aprangos“ grupės pajamos iš „premium“ prekių auga, bet lėčiau nei iš kitų kategorijų

Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Konsultacijų ir tyrimų bendrovės „Bain & Company“ naujausia prabangos sektoriaus apžvalga rodo, kad greičiausiai asmeninių prabangos prekių pardavimai, pernai siekę 362 mlrd. Eur, 2024 m. sumažės 2% ir bus vieni silpniausių per visą istoriją. Bendros pasaulinės išlaidos prabangai sieks 1,5 trln. Eur ir, palyginti su 2023 m., išliks santykinai nepakitusios.

Naujausioje „Bain & Company“ kartu su Italijos prabangos prekių gamintojų pramonės asociacija „Altagamma“ parengtoje ataskaitoje pažymima, kad asmeninių prabangos prekių pardavimams neigiamą įtaką šiemet daro didėjančios kainos ir ekonominis neapibrėžtumas.

„Tai pirmas kartas nuo 2008–2009 m. krizės, neskaitant pandemijos, kai asmeninių prabangos prekių rinka traukiasi“, – „Reuters“ sakė Federica Levato, „Bain & Company“ partnerė.

Maždaug 363 mlrd. Eur apyvartą generuojančio segmento reikšminga pardavimų dalis istoriškai tenka Kinijai, kurios gyventojai dar prieš pandemiją smarkiai didino savo išlaidas prabangos prekių segmente, paklausą skatino ir stiprėjusi vidurinė klasė.

Kaip nurodo „Statista“, „Louis Vuitton“ buvo vertingiausias prabangos prekių ženklas pasaulyje, o bendros LVMH grupės 2023 finansinių metų pajamos siekė 86 mlrd. Eur.

Prognozuojama, kad šventiniu laikotarpiu pasauliniai prabangos asmeninių prekių (drabužių, aksesuarų ir grožio produktų) pardavimai liks stabilūs, o Kinijoje pajamos gali ir mažėti, „Reuters“ teigė F. Levato.

Kainodaros įtaka

Jos požiūriu, iš dalies sektoriui neigiamą įtaką daro kai kurių prekių ženklų sprendimas pereiti prie aukštesnių kainų, taip pat silpnesnis vartotojų pasitikėjimas dėl vykstančių karų, Kinijos ekonomikos sunkumų. Dalis pirkėjų, ypač jaunesnių, atsisako prabangos prekių arba jų įsigyja mažiau nei anksčiau. Pagrįsdama savo teiginį dėl vartotojų jautrumo kainoms, F. Levato akcentuoja, kad geresnių rezultatų pasiekia išparduotuvių kanalas, siūlantis reikšmingų nuolaidų.

„Per pastaruosius dvejus metus prabangos prekių vartotojų skaičius sumažėjo 50 mln. Iš viso jų yra apie 400 mln.“, – įvardijo F. Levato.

Pasak jos, rinkos augimo perspektyvoms įtaką darys prekių ženklų pasirinktos strategijos, tarp jų – ir svarbi kainodaros dedamoji.

Asmeninių prabangos prekių segmentas apima gėrimus, mados prekes, kosmetiką, kvepalus, laikrodžius, papuošalus, lagaminus ir rankines. Prabangos prekėmis laikomi aukščiausios kokybės ir kainos gaminiai.

Tai yra antras pagal dydį prabangos pramonės segmentas po šios klasės automobilių. Prabangių drabužių, aksesuarų, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių ir akinių rinkos pajamos, apimančios drabužius, aksesuarus, laikrodžius, papuošalus ir akinius, pastarąjį dešimtmetį nuolat augo, išskyrus koronaviruso pandemijos periodą.

Prognozuojama, kad JAV išliks šios srities prekių rinkos lyderės, čia prabangos prekių ženklų pardavimo pajamos sieks apie 83,3 mlrd. Eur. „Statistos“ prognozė iki 2028 m. rodo, kad JAV asmeninių prabangos prekių rinka generuos didžiausias pajamas.

Lietuvoje – stabilumo ženklai

Analizuojamame segmente Lietuvoje veikia IĮ „Du broliai“ ir „Aprangos“ grupė. Pirmoji savo finansinių ataskaitų Registrų centrui nėra pateikusi nuo 2019 m., o „Aprangos“ grupė, kurios akcijos prekiaujama „Nasdaq“ biržoje, ataskaitas teikia kas mėnesį. 

Naujausioje, šių metų devynis mėnesius apimančioje ataskaitoje skelbiami duomenys ir apie prestižo segmentą. Dalis jo apima „premium“ prekių ženklus, dalis – prabangą. 

„Apranga“ į šią kategoriją įtraukia prekių ženklų „Burberry“, „Emporio Armani“, „Boss“, „Ermenegildo Zegna“, „MaxMara“, „Weekend MaxMara“, „Marina Rinaldi“, „Mados linija“, „Nude“, „Sandro“, „Maje“, „Hugo“ pardavimus. 

Anot ataskaitos, per 2024 m. devynis mėnesius, šių prekių ženklų ir parduotuvių pardavimo pajamos Baltijos šalyse siekė 23,12 mln. Eur ir buvo 4,8% didesnės nei pernai tuo pačiu metu, kai jos sudarė 22,1 mln. Eur.

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės vadovas, VŽ sako girdintis iš užsienio partnerių apie nelabai palankias tendencijas, kurios klostosi prabangos ir „premium“ segmentuose – kai kuriose rinkose stebimi menkesni kinų, rusų turistų srautai, o tai irgi daro didelę įtaką pardavimams.

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Konkrečiai „Aprangos“ grupė, racionalios prabangos ir „premium“ segmentuose turi 35 parduotuves, kurių pajamos sudaro apie 10% bendros grupės apyvartos.

„Šių parduotuvių bendras dešimties mėnesių rezultatas – 4,5% pardavimų augimas yra mažesnis nei bendras visos grupės pajamų didėjimas, ir nors šis segmentas plėtėsi kukliau, visgi augimas yra. Gana nebloga situacija Lietuvoje ir Latvijoje, o Estijoje fiksuojame kritimą, bet ten apskritai ekonominė situacija gerokai prastesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje“, – komentuoja R. Perveneckas.

Žvelgdamas į konkrečių prekių ženklų rezultatus, vadovas pastebi, kad vienų parduotuvių pajamos didesnės, kitų augimo tempas lėtesnis, o kitiems metams prognozuoja panašų apyvartos augimą kaip šiemet.  

Paklaustas, kodėl Lietuvoje fiksuojami kiek geresni šio segmento rezultatai, palyginti su pasauline situacija, R. Perveneckas mini pastaruoju metu skirtas nemenkas investicijas „premium“ parduotuvių plėtrai.

„Rekonstravome parduotuvę Kaune, atnaujinę atidarėme keturias parduotuves Vilniaus mieste, pernai atidarėme didelę parduotuvę Rygoje, tad natūralu stebėti ir gerėjančius rezultatus. Mūsų parduotuvės technologiškai pažangios, jų dizainas atitinka naujausias tendencijas, daug dėmesio skiriame pirkėjų aptarnavimui, visa tai mums leidžia auginti pardavimus“, – vertina R. Perveneckas.

Ekonomisto žvilgsnis

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, mūsų regione prabangių drabužių segmentui prognozuoja stagnaciją arba nedidelį nuosmukį. Jis savo vertinimą grindžia tuo, kad drabužių mažmeninės prekybos apimtis pastaruoju metu švelniai mažėja, nors ir nuo rekordinės apimties. 

Be to, bazinių palūkanų susitraukimas gali paskatinti vartotojus daugiau dėmesio skirti kitų kategorijų prekėms, pavyzdžiui, juvelyrikai, papuošalams. 

Tiek prabangios kosmetikos ir tualeto reikmenų, tiek ir laikrodžių, papuošalų, juvelyrikos dirbinių segmentus šiuo metu galima priskirti prie augančių Lietuvos mažmeninės prekybos struktūroje, akcentuoja A. Izgorodinas.

Nuo Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų didinimo ciklo pradžios, laikrodžių, juvelyrikos, papuošalų segmento mažmeninės prekybos apimties 6 mėnesių slankusis vidurkis minimumą pasiekė 2023 m. balandį ir nuo to laikotarpio išaugo lygiai penktadaliu, atkreipia dėmesį ekonomistas.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasak jo, nors šio segmento pardavimai vis dar yra apie 8% mažesni nei piko metu, kuris buvo pasiektas 2022 m. pavasarį, tendencija aiški ir pardavimai atsigauna. 

„Akivaizdu, kad prasidėjęs bazinių palūkanų mažinimo ciklas euro zonoje grąžino vartotojus į juvelyrikos segmentą. O kosmetikos sektoriuje mažmeninės prekybos apimties 6 mėnesių vidurkis šiuo metu yra istorinėse aukštumose, bet panašus pardavimų lygis stebimas kelerius metus. Tai reiškia, kad sektoriaus pardavimai lieka aukšti, bet stabilūs ir be augimo“, – konstatuoja A. Izgorodinas.

Kosmetikos pardavimai lieka aukšti iš dalies dėl to, kad tai yra labiau būtinas prekių segmentas, kita vertus, ir dėl to, kad darbuotojai grįžta į biurus, daugėja renginių.

„Faktas, kad bazinių palūkanų padidinimas gerokai labiau paveikė juvelyrikos segmentą. Ko gero, nuo gruodžio ECB dar penkis kartus sumažins bazines palūkanas, tad prognozuoju, kad juvelyrikos pardavimai Lietuvoje toliau kils“, – pažymi A. Izgorodinas.

52795
130817
52791