M. Marcinkevičius kreipėsi į EŽTT dėl galimo saviraiškos laisvės pažeidimo

M. Marcinkevičius peticijoje EŽTT skundžiasi, kad Lietuvos teismai jį įpareigojo paneigti faktinę ir neįžeidžiančiai išsakytą asmeninę nuomonę. Be to, anot verslininko, nacionaliniai teismai nesugebėjo teiginio tinkamai įvertinti, nurodo Lietuvos Vyriausybės atstovas prie EŽTT.

Lietuvos teismai yra pripažinę, kad M. Marcinkevičiaus teiginys, jog dėl ginčo sandorių „ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, neatitinka tikrovės bei žemina N. Numos garbę ir orumą. Jis buvo skelbtas portale „delfi.lt“ 2017-ųjų metų sausį straipsnyje apie Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N. Numai buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. Eur.

„EŽTT, atkreipdamas ypatingą dėmesį į tai, kad Lietuvos teismai nusprendė pareiškėjo teiginį laikyti „fakto konstatavimu“, o ne „vertinamuoju teiginiu“, spręs, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į saviraiškos laisvę, garantuojama Konvencijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos – BNS) 10 straipsniu“, – nurodė Vyriausybės atstovas prie EŽTT.

Pasak M. Marcinkevičiaus advokato Kęstučio Švirino, demokratinėje valstybėje niekas negali priversti asmenį pakeisti ar paneigti jo asmeninę nuomonę.

„Tuo tarpu Lietuvos teismas įpareigojo mano klientą paneigti nuomonę apie žalą, kurią galimai patyrė valstybė ir įmonės akcininkai dėl sandorių užsienyje, susijusių su N. Numa. Tai, mano požiūriu, nėra suderinama su visuotinai pripažįstama ir saugoma asmens teise turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti“, – komentare BNS sakė „Sorainen“ advokatas K. Švirinas.

„Priešingai, turi būti toleruojama ir net skatinama vieša diskusija apie galimus teisės pažeidimus, mokesčių slėpimus ir panašiai“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip 10% akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičius kelerius metus konfliktuoja su N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.

M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.