Eksportuosime į Kiniją: pasirūpinkime prekių ženklų apsauga

Publikuota: 2018-11-22

Lietuvos ir Kinijos verslo santykiai pastaraisiais metais tampa vis glaudesni, daugėja į šią šalį eksportuojamos lietuviškos produkcijos ir Kinijos rinkoje registruojamų lietuviškų prekių ženklų. Tačiau į šią rinką kelią prasiskynę Lietuvos verslo atstovai perspėja – plėtra į Kiniją stipriai skiriasi nuo  į Vakarų rinkas.

Valstybinio patentų biuro duomenimis, nuo 2011 iki 2016 m. pabaigos Kinijoje Lietuvos verslininkai užregistravo beveik 100 prekių ženklų, o vien 2016 m. šių registracijų buvo 30. VšĮ „Versli Lietuva“ skelbia, kad 2017 m. prekių apyvarta tarp Kinijos ir Lietuvos augo 20,5% ir viršijo 1 mlrd. Eur, o Lietuvos prekių eksporto į Kiniją vertė išaugo iki 180 mln. Eur.

Nors skaičiai rodo sėkmingą Lietuvos eksportą į Kiniją, tačiau verslininkai atskleidžia, kad ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Kinijos rinka – didžiulė ir skiriasi nuo įprastų Lietuvos verslo eksporto krypčių.

Pirma registracija, tada eksportas

UAB „MV GROUP Asset Management“ su Kinija bendradarbiauja 7 m., o penkis eksportuojamos produkcijos prekių ženklus užregistravo dar 2008 m. Bendrovė į Kiniją eksportuoja lietuvišką putojantį vyną, brendį, trauktines.

Į Kinijos rinką 2014 m. įžengusi UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ šalyje yra užregistravusi du mineralinio vandens prekių ženklus „Akvilė“ ir „Birutė“. Anot Rolando Sturlio, „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ verslo plėtros direktoriaus, pirmiausia buvo užregistruoti prekių ženklai ir tik tada pradėta realiai eksportuoti produkciją.

„Prekių ženklų registravimas Kinijoje stipriai pakito per pastaruosius 10 m., anuomet intelektinės nuosavybės Kinijoje beveik nebuvo. Dabar šioje šalyje gerokai pažangesnė intelektinės nuosavybės apsauga, tačiau klasifikavimas ir skirstymas skiriasi nuo vakarietiškos sistemos. Kinijoje intelektinę nuosavybę registruoti reikia atskirai. Terminai, kurie reikalingi norint gauti prekinio ženklo apsaugą, taip pat ilgesni, kartais tai gali užtrukti iki metų ir ilgiau“, – pasakoja R. Sturlis.

Kristina Sakavičienė, „MV GROUP“ Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovė, paaiškina, kad Kinijoje prekių ženklai registruojami Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniame biure, kur tam tikro prekių ženklo apsauga įsigalioja kiekvienoje pateiktoje paraiškoje įregistruoti prekių ženklą pasirinktoje valstybėje (Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo narėje). Specialistė priduria, jog registracija yra būtina siekiant saugoti savo prekes ir prekių ženklus rinkose, į kurias įmonė plečiasi.

Pažintis su rinka ir partneriais

Prieš žengiant į Kinijos rinką svarbu ne tik užregistruoti prekių ženklus. Pasak K. Sakavičienės, būtina susipažinti ir su vietinio verslo specifika, sprendimų priėmimo procesais organizacijose, įmonių kultūra.

„Esminis pasiruošimo kriterijus – ištyrinėta rinka, – teigia K. Sakavičienė. – Svarbu ne tik tiksliai žinoti, ko norima ir siekiama, bet ir ko galima iš tos rinkos tikėtis. Kinija – geografiškai ir kultūriškai nuo Lietuvos nutolusi šalis, o visi verslo procesai čia vyksta visai kitaip nei Vakarų šalyse. Didelę reikšmę verslo sėkmei Kinijoje turi vietinės kultūros išmanymas ir kalbos mokėjimas. Norint gero rezultato svarbu su partneriais ir perkeltine, ir tiesiogine prasme kalbėtis kinų kalba, parodyti savo žinias ir dėmesį šaliai bei jos žmonėms.“

K. Sakavičienė pabrėžia ir patikimų partnerių svarbą: „Rinka didelė, kompanijų yra daug ir įvairių, tad, natūralu, kad patirčių taip pat gali būti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Išsami potencialių partnerių analizė leis bent didžiąja dalimi išvengti „bandytojų“ t. y. įmonių, kurios dar pačios nežino, su kokiais produktais nori ir gali dirbti, todėl bando viską iš eilės. Tokiu atveju rezultatai galimi labai įvairūs ir nebūtinai geri.“

Susiradus potencialius partnerius specialistė pataria gerai išanalizuoti organizacinę įmonės struktūrą ir žinoti, kas yra pagrindinis jos kontaktinis asmuo, mat Kinijos organizacijose sprendimus dažniausiai priima vienas konkretus žmogus.

Išmoktos pamokos

„Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, prieš pradėdami eksportą į Kinijos rinką, dalyvavo keliose parodose – „Canton“ Guangdžou mieste bei SIAL parodoje Šanchajuje.

„Vienoje iš parodų radome partnerius, kurie davė startą veiklai šioje rinkoje – pradėjome eksportuoti savo produkciją. Tačiau norint perprasti Kinijos rinką vien tik nuvažiuoti į parodą neužtenka. Tai sudėtinga rinka, joje įsitvirtinti ir augti sunku, ypač maisto sektoriuje, kur konkurencija milžiniška. Vis dar bandome atrasti sėkmės receptą, kuris padėtų kinams pamilti lietuviškus vandenis“, – atskleidžia R. Sturlis.

Kad tas sėkmės receptas būtų atrastas greičiau, K. Sakavičienė rekomenduoja turėti vietinį atstovą, mokantį kalbą ir suprantantį kinų kultūrą, verslo specifiką: „Tokio žmogaus turėjimas labai praverčia, nes ryšiai, asmeninis dėmesys ir kontaktas yra labai svarbus, o kartais net kertinis kalbant apie sprendimų priėmimą, procesų greitį, galutinį rezultatą. Einant mums įprastu, europietišku keliu, nemokant kalbos ir nesuprantant šalies specifikos, visas procesas gali užtrukti neprognozuojamai ilgai. Verslui tai reiškia dideles sąnaudas ir nuostolius.“

Vis dėlto, K. Sakavičienė priduria, kad įžengus į bet kokią naują rinką svarbu suprasti, jog itin greito rezultato nebus, o ypač tokioje didelėje rinkoje kaip Kinija: „Šioje rinkoje reikia nuosekliai dirbti ne vienerius metus, tinkamai pasirinkti ryšius, partnerius. Svarbu nusiteikti ne tik daug investuoti, bet kartais ir daug prarasti. Žinoma, negalima nustoti ieškoti ir mokytis, kol galiausiai nusišypsos sėkmė.“

Mantas Agentas, UAB „Mantinga“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimams ir rinkodarai, kalbėdamas apie išmoktas pamokas akcentuoja, kad prekių ženklų registracija yra būtina sąlyga pradedant eksportą į Kiniją.

„Pradėjus eksportą be prekės ženklų registracijos išlieka didelė rizika vėliau susidurti su nesklandumais. Pasitaiko atvejų, kai norint užregistruoti paaiškėja, jog toks prekių ženklas jau yra registre kaip kažkieno nuosavybė, – aiškina M. Agentas. – Pripažinkime, kad dėl skirtingų įstatymų, teisinės sistemos, kalbos šioje šalyje rasti teisybę būtų sudėtinga. Registravimo mokestis yra sąlyginai nedidelis palyginant su problemomis, kurios gali iškilti neregistravus prekių ženklo. Prieš pradėdami veiklą kitoje šalyje mes visuomet atliekame „namų darbus“. Prieš pradėdami eksportą į Kiniją pirmiausia registravome prekių ženklą ir nedideliais žingsneliais pradėjome bendradarbiavimą, kurį sėkmingai tęsiame iki šiol. Prekių ženklo registravimas truko apie mėnesį –labai džiaugiamės operatyvumu. Tikėtina, kad prie šios sėkmės prisidėjo Lietuvos patentų biuro darbuotojų ir mūsų partnerių Kinijoje pagalba, kuri labai svarbi esant kalbos barjerui.“

„Mantinga“ į Kiniją eksportuoja didelę dalį gaminamų produktų asortimento. Šios šalies parduotuvių lentynose galima rasti fasuotų „Mantinga“ prancūziškų duonelių, prancūziškų batonų (baguette) su česnakinio sviesto įdaru ir indeliuose fasuotų populiariųjų varškinių spurgyčių su įdaru. Šių gaminių pakuotės žymimos lietuviško prekės ženklo „Mantinga“ logotipu. Kinijos rinkai gaminami ir nefasuoti gaminiai – sviestiniai kruasanai, saldūs pyragėliai, duona ir pikantiški gaminiai, kuriuos galima rasti Kinijos prekybos tinklų šviežiai kepamų gaminių skyriuje. „Mantinga“ savo produkciją eksportuoja į 35 šalis. 

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

FOTOGALERIJA : (16 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip Lietuvai pasiekti turizmo proveržio  – ekspertų receptai 1

Prabėgę 2018-ieji Lietuvos turizmo sektoriui buvo puikūs – vien per devynis mėnesius į šalį atvyko 1,37 mln.

Sparčiausiai besiplėtę prekybininkai 2018 m.

Lietuvoje 2018 m. daugiausiai į plėtrą investavo rinkoje įsitvirtinti siekiantys nauji žaidėjai: Vokietijos...

Turizmas 2018 m.: stagnuojanti Ispanija ir atostogų kelionių renesansas 3

Turkija atsigauna, Ispanija ima stagnuoti, o europiečiai vėl atsigręžia į atostogų keliones – tokias...

Maitinimo įmonių apyvarta per metus išaugo beveik dešimtadaliu

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų...

Pirkėjai skundžiasi „Lidl“ pirktoje ledų pakuotėje radę skutimosi peiliuką 7

Prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėje Panevėžyje pirktoje vanilinių ledų pakuotėje rastas skutimosi peiliukas,...

„Hondos“ atstovybė Vilniuje tapo „Autoerdvės“ nuosavybe 7

Estijos įmonės „Nippon Auto“ Lietuvoje įkurta „Hondos“ atstovybė galutinai perėjo į Lietuvos verslininkų...

Transportas
2018.12.28
Mažmenininkų apyvarta per metus išaugo 7%

2018 m. lapkritį, palyginti su 2017 m. lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos...

ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Teismas: Konkurencijos taryba neprivalo vaistinėms grąžinti paimtų dokumentų 1

Konkurencijos taryba neprivalo grąžinti tyrimo metu paimtos informacijos vienus didžiausių vaistinių tinklų...

„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

„Lidl“ investicijos šiemet stelbė kitus rinkos dalyvius 5

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ į plėtrą šiemet investavo 47 mln. eurų –...

Svarbiausi prekybos sektoriaus sandoriai 2018 m. Premium

2018 m. mažmeninės prekybos rinkoje netrūko įsigijimų. Tiesa, kai kurie planuoti sandoriai neįvyko, dalis...

Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

Prekybos sektoriaus teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai Premium

2019 m. Vyriausybės programoje numatyta imtis priemonių, siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp priežiūros...

Kova su šešėliu: centralizuos degalų prekybos leidimų išdavimą 7

Vyriausybė užsimojo centralizuoti ir sugriežtinti prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimą.

Verslo aplinka
2018.12.25
Nepamiršta idėjos riboti prekybos centrų darbą 9

Valdantieji tikisi, kad kitąmet bus priimti įstatymai, apribojantys didelių prekybos centrų darbą...

Verslo aplinka
2018.12.25
Turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė per 2017 metus padidėjo 12%

2017 m., palyginti su 2016 m., turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė padidėjo 11,9% ir sudarė 1,2 mlrd.

Kūrė žvakes, kurios atrodytų „nelietuviškai“ 1

Prekybinės mugės didina ne tik smulkiųjų pardavimus, bet ir padeda susipažinti su klientais, sužinoti, ko jie...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau