2018-10-11 09:00

Suskaičiavo, kiek dėl darbo laiko draudimų pajamų netektų verslas ir valstybė

Klaudijui Maniokui, VšĮ ESTEP valdybos pirmininkui, akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaudijui Maniokui, VšĮ ESTEP valdybos pirmininkui, akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Apribojus parduotuvių darbo laiką pagal griežčiausią scenarijų šalies biudžetas netektų 68,2 mln. Eur mokesčių per metus, mažmeninės prekybos įmonių pajamos kristų 379 mln. Eur, o bendras vartojimas sumažėtų 30%, rodo mokslinės studijos duomenys.

Mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studija, kurią Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko VšĮ ESTEP, parodė, kad ES vyraujančios tendencijos darbo laiko reguliavimo klausimu yra visiškai priešingos nei Lietuvoje. Daugelyje šalių prekybos centrų darbo laiko ribojimai mažinami arba naikinami. Išimčių yra Vidurio Europos šalyse Čekijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Tiesa, Vengrija, įvedusi draudimus, greitai jų atsisakė.

„Akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai. Tai rodo bendra teorija ir poveikio vertinimai, daryti 30-yje Europos šalių, kuriuos mes apibendrinome“, – VŽ sako Klaudijus Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas.

52795
130817
52791