Statistikos departamentas: alkoholio vartojimas 2016 m. mažėjo 5,7%
Statistikos departamentas praneša išankstinius duomenis: absoliutaus alkoholio suvartojimas praėjusiais metais siekė 13,2 litro, kai 2015 m. – 14 litrų.
Absoliutaus alkoholio (100%) vienetas skirtas suvienodinti skelbiamą statistiką, kad būtų galima palyginti skirtingas šalis.
Remiantis Statistikos departamento skaičiavimais, alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja ketvirtus metus iš eilės. Pavyzdžiui, 2012 m. vienas vyresnis nei 15 m. šalies gyventojas suvartojo 14,7 litro absoliutaus alkoholio.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::alkoholio_suvartojimas_lietuvoje-24
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva – daugiausia alkoholio vartojanti šalis. Pasak organizacijos, 2016 m. vienam vyrensniam nei 15 m. gyventojui teko 18,2 litro absoliutaus alkoholio, kai 2015 m. – 15,4 litro. PSO, skirtingai nei Statistikos departamentas, į skaičiavimus įtraukia ir nelegalią produkciją.
Lietuvos statistikai praėjusiais metais kiek pakeitė alkoholio suvartojimo skaičiavimo formulę. Dabar ji atrodo taip: Legalaus alkoholio pardavimai (+) užsienyje lietuvių turistų išgertas alkoholis (–) pasienio kontrolės postuose ir „Duty Free“ parduotuvėse parduotas alkoholis (–) atvykusių turistų Lietuvoje išgertas alkoholis.
Kiek suprekiauta
2016 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 5,5% mažiau nei 2015 m.
Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 5,2 mln. dekalitrų, arba 10,9% mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, tačiau 5,6% mažiau nei 2015 m.
„Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37%, kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76%“, – rašoma statistikų pranešime.
Per metus labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9% ir 11,6%. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1%, eksportas padidėjo 9,9%, vyno importas padidėjo 0,1%, eksportas sumažėjo 2,4%, fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7%, eksportas padidėjo 5,4%.
Kiek pagaminta
Kartu su prekyba mažėjo ir stiprių alkoholinių gėrimų bei alaus gamyba, tačiau ne fermentuotų gėrimų.
2016 m. buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100%) alkoholį. Palyginti su 2015 m., jų gamyba sumažėjo 5,8%.
Fermentuotų gėrimų gamyba sudarė 5,3 mln. dekalitrų ir didėjo 7,9%. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3%), sidro (1,8%) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9%), neputojančių gėrimų (14,1%) gamyba.
Vynuogių vyno ir vermuto 2016 m. pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9% daugiau nei 2015 m. Daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5%.
Ligotumas
Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1%, tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6%. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.
2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28.600 asmenų. 100.000 gyventojų teko 997,9 sergančio asmens.
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100,000 gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo).
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8%) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2%).
Vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 3,7 karto viršijo moterų. 100.000 miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (2015 m. – 25,3), kaimo – 24,5 (2015 m. – 24,9).
Nelaimės ir socialinė rizika
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
Vos per pustrečių metų – Baltijos rinkos lyderis: „Maximos“ privataus prekių ženklo „Well Done“ istorija
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
5
Po remonto atidaryta viena pirmųjų „Norfų“: „Dabar pirkėjams ne gėda į akis pažiūrėti“
Vilniaus Karoliniškių gyvenamajame rajone veikiančiame prekybos centre „Kometa“ prieš 26 m. buvo atidaryta „Norfa“ – tuomet antroji šio dabar vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių. Nors buvo sulaukusi kelių atnaujinimų, bet pastaruosius metus prašyte prašėsi remonto. Vos birželį įsigijusi šį iki tol dalinai nuomotą prekybos centrą, imtasi jo remonto. Jis atliktas per rekordiškai trumpą laiką – liepos 4 d. uždaryta parduotuvė pirkėjus pakvietė rugpjūčio 27 d.
„Tele2“ serviso centras „Smart Master“: nuo starto Lietuvoje iki plėtros į Baltijos šalis
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
„123zaliuzes.lt“ tampa „MaxZaliuzes.lt“: kokie pokyčiai laukia klientų?
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Vilniaus Karoliniškių gyvenamajame rajone veikiančiame prekybos centre „Kometa“ prieš 26 m. buvo atidaryta „Norfa“ – tuomet antroji šio dabar vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių. Nors buvo sulaukusi kelių atnaujinimų, bet pastaruosius metus prašyte prašėsi remonto. Vos birželį įsigijusi šį iki tol dalinai nuomotą prekybos centrą, imtasi jo remonto. Jis atliktas per rekordiškai trumpą laiką – liepos 4 d. uždaryta parduotuvė pirkėjus pakvietė rugpjūčio 27 d.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
Policijos departamento duomenimis, 2016 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 76 ir buvo sužeisti 726 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. 2016 m., palyginti su 2015 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 0,7%, o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 5,1%.
Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2016 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 32 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2015 m. – 30), iš kurių 9 žuvo (2015 m. – 6). Dar 6 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2015 m. – 5).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4.100 girtaujančių šeimų – tai 200 (4,7%) mažia, o jose augo 7.600 vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 600, arba 7,3%.
