Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-09 21:00
2025-09-07 12:49
2025-09-05 13:33
RĖMIMAS
2025-09-04 13:44
2025-09-01 13:21
2025-09-01 10:15
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Straipsnio autorius matau nelabai energetikoj gaudosi, manau kad agregatas tikrai ne 110MW o 1100MW.
5-tas blokas bus 110 MW galios, viskas teisingai. Visa KHAE galia bus berods 1.010 MW. Penkto bloko tikslas yra ne pridėti daug galios, o stipriai padidinti lankstumą. Esami keturi blokai veikia moduliuoja galią tik siaurame rėžyje, t.y. pritaikyti iš esmės sugerti atominės elektrinės perteklių ir patiekti į rinką, pikų metu/esant avariniam stabdymui. Mažesnius disbalansus turėjo užpildyti dujinės/anglinės elektrinės. Šiais laikais tikslinga mažinti iškastinio kuro, o vartojimas ir gamyba tampa mažiau pastovūs.
ban debilą.
Truputį painiojate su atomine elektrine.
Ironiška, kad pasirinkot slapyvardį "tesla"...
nereikia nieko baninti:) Pasitaiko:) Gi nei vienas iš mūsų negimė su žiniom
Viskas ok, buvo parasytas straipsnis blogai, bet matau pataisytas. buvo 1100MW, o dabar 1010MW.
taigi pataisyta buvo zemiau, nebukite toks duhamoras.
*t.y. Visa galia bus 1100MW.
Pasigendu argumentu, kodel statome tik 1 agregata, kai Kruonis suprojektuotas astuoniems? Svedijoje kainos daznai buna arti 0. Kodel tuo metu nenusisiurbti pigios elektros? Bet Igniciui idomiau vejo elektrines, nei Kruoni plesti.
Argumentai: pinigai (kažkodėl strateginiams dalykams pinigus reikia rinkti tarsi centus iš fontanų), be to, turbūt kokia nors korupcija, siekiant, jog Lietuva neturėtų normalios energetikos, ir galiausiai aplinkosauginiai - pradės rėkti, kad žuvys, krabai negali gyventi.
Nes, matyt, neapsimoka ir nėra poreikio. Nuo papildomų turbinų ir generatorių baseino talpa juk nepadidės. Importo iš Švedijos galimybę bet kokiu atveju riboja jungčių pralaidumai, kuriuos Kruonis ir šiandien viršija.
Švedijos elektros jungties galia 500 MW, Kruonio galia dabar yra 900 MW, bus 1,010 MW. Tai ką ir iš kur siurbsi? Ir kaip aukščiau paminėjo, jei padidinsi galią dvigubai, tai nuo to daugiau elektros nesukaupsi, sukaupti galėsi daugiau ir atgauti daugiau, per tą patį laiką.
Nordbalt galia ne 500 MW o 700 MW* Bet sutinku su tuo, kad pakolkas tegul bent jau penktą agregatą pastato...
O tai ka, Kruonio HAE studentai projektavo? Matyt ne siaip sau 8 ne 7 turbinos buvo projektuojamos. Del Svedijos - ok, gal cia ne toks geras pavyzdys. Bet kur desim saules elektra, kai jos bus gaminama 4 GW?
Atsakymas į "O tai ka, Kruonio HAE studentai projektavo? Matyt ne siaip sau 8 ne 7 turbinos buvo projektuojamos. Del Svedijos - ok, gal cia ne toks geras pavyzdys. Bet kur desim saules elektra, kai jos bus gaminama 4 GW?" Projektavo ir net pradėjo statyti dar iki 1991 metų. Buvo numatoma, kad Ignalinoje bus ne 2 o 4 reaktoriai po 1500 MW, o po keturių pastatytų dar buvo įsitikinę kad bus dar daugiau negu 4 (Černobylije kai 4 pastatė - pradėjo planuoti kad iš viso bus 6) Planavo kad Ignalina (kartu su Kruoniu) elektros gamins visoms tarybų sąjungos šalims... Kai iš saulės bus gaminama 4GW (4000 MW) tai ir vartojimas tuo metu bus žymiai didesnis - bus daugiau elektromobilių, kondicionierių šaldančių pastatus vasaros laiku, gamyklų naudojančių daug elektros energijos, šilumos siurblių (žinau kad teoriškai tai tas pats kas ir kondicieonieriai)... Per toli dar tie laikai kai iš saulės 4000 mw gaminsim... Mums bent jau aplenkti vartojimą reikėtų ir tapti elektrą eksportuojančia šalimi...
Gera pastaba dėl Swedlink, jau su lenkų jungtimi sumaišiau, ačiū. Kitkas ir tiesa.
Generatorių kiekis didina tik maksimalią momentinę galią, talpa priklauso tik nuo baseino tūrio. Ir kadangi dabar tikslas ne pakeisti didžiulę atominę elektrinę, jai sustojus, ir dar užmaitinti tą pačią atominę elektrinę, o balansuoti daug ilgesnio laikotarpio gamybos skirtumus, būtent talpa yra svarbiausia. O tam reikia arba didinti Kruonio baseiną, arba statyti papildomas HAE (pvz. Elektrėnai su savo mariomis yra nebloga vieta tam).
Ilgo laikotarpio balansuoti nereikia (mėnesių), tik max dienas. Ir tai negali būti tikslas 50% vartojimo tenkinti iš kaupimo. Per brangu.
Ilgesnio laikotarpio gamybos skirtumams balansuoti yra skirtas tretinis rezervas (Elektrėnų 7 ir 8 blokai).
Su tokiu lankstumu ir pajėgumu (gali visą naktį krauti ir visą dieną iškrauti), jokia "batareika" negali konkuruoti. Dirbant 6 valandas per dieną iškrovimu, analogas būtų 660 MWh "batareika" arba 227 Eur/kwh. Čia net parama nereikalinga, o su ja būtų "centai". Nebent yra kokie aplinkosauginiai ar techniniai apribojimai, bet žinant perspektyvas kai didžiuliai vėjo parkai milžiniškus disbalansus generuos, riekėtų plėti maksimaliai ar net pagalvoti apie dar vieną hidroakumuliacinę.
Žinoma prie hidroelektrinės ar kitokios užtvankos reikėtų statyti. Kad ir vieno agregato pvz. prie Kavarsko HE, Kupiškio ar Kuršių marių ar kitose panašiose vietose.
Cheminiai akumuliatoriai yra lankstesni, gali užtikrinti pirminio rezervo funkciją, KHAE negali. Cheminius akumuliatorius gali naudoti spręsti pavienias tinklo problemas, pvz. įdiegus akumuliatorių saulės/vėjo jėgainių parke gali padidinti pagaminamą elektros kiekį iki 2x, neinvestuojant į pačio elektros tinklo infrastruktūros plėtrą. Kiekvienas sprendimas turi savo vietą ir panaudojimą, ir nė vienas nėra universalus ir tinkamas viskam.
Baterijos našumas geresnis. Čia 70% (t.y. užkrovus 1kWh, atgal gausi 0,7). Bet taip, vertinant grynai kintamus kaštus, baterijom be šansų
Tai kaip tik kintami kaštai HAE yra daug didesni. Baterijos CAPEX yra didesnis.
Sutinku dėl momentinio, po 200 MW įrengimo, dar kokius 300 Mw ir Lietuvai žteks. Pagrindinis klausimas ir ypač svarbus kainai - ką daryti kai saulė nešviečia ir vėjas silpnai pučia 5-10 dienų. Baterijos šiuo klausimu apskritai ne variantas kaštų prasme, vien tik HAE. Bet tai yra esminis klausimas dėl šalies elektros kainos su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bateirjų užtektų ir 200 MWh, jeigu momentinė galia siektų virš 1000 MW. Čia 5 minutėm max to rezervo reikia.
Ką daryti hipotetinėje situacijoje, kuri nelabai galima? Na tam atvejui bus dujinės elektrinės, kurios matyt naudos biometaną, sintetinį metaną ar žalią vandenilį. Čia jau po vartojimo mažinimo, Kruonio, akumuliatorių, importo iš kitų šalių, biokuro kogeneracinių. Baterijos nėra skirtos aprūpinti visą rinką. Baterijos skirtos kompensuoti trūkumą, kuris apskaičiuojamas maksimalus galimas, tada primeta, kas būtų, jei staiga nulūžtų didžiausias elektros tiekėjas ir dar saugumo koeficientą užmeta. Čia jei labai supaprastintai. Dar gali būti skirtos spręsti tinklo infrastruktūros problemas išvengiant didesnių investicijų į patį tinklą, t.y. sieksi apkrauti tinklą ne vidutiniškai 12% kaip dabar apkrauna gaminantis vartotojas (ar 3% paprastas vartotojas), o arčiau 70%. Tai iš esmės dideles paskirstymo tinklo dalis galėsi išnaudoti 5x intensyviau ir sumažinsi realiai elektros paskirstymo sąnaudas, padidinsi tinklo stabilumą, o ateityje ištobulinus tinklų valdymą sukursi microgrids, kurie automatiškai formuosis esant gedimui ir elektros dingimų kiekį ir trukmę sumažinsi kardinaliai.
Gal geriau dar vėjo malūnų pristatyti reikėjo ir tiek žinių, o ten bergždžias reikalas manau
Vėjo malūnai gamina elektrą, Kruonis ją saugo. Kaip vienas kitą gali pakeisti? Gali tik kartu dirbti
Džiugu, kad šis projektas realizuojasi, nes jis leis Lietuvai dar labiau būti konkurencingesne EU elektros ir balansavimo pajėgumų rinkų segmentuose. Šio agregato reikia ne tik atsinaujinančių integracijai užtikrinti, palaikyti bei skatinti, jos labai reikia dažnio valdymui bei jo atkūrimui tiek automatiniu tiek rankiniu būdu, kuomet Lietuva dalyvaus dažnio reguliavimo procesuose ir tai bus jau netrukus - po sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais ir desinchronizacijos nuo rusijos ir baltarusijos.