Belgija pratęs dviejų branduolinių reaktorių eksploatavimą
Briuselis paskelbė 10 m. atidėsiantis ilgai planuotą branduolinės energetikos atsisakymą, kuris turėjo įvykti 2025 m., nes dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje elektros energijos kainos smarkiai išaugo.
Sutarimas su „Engie“ pasiektas po kelis mėnesius trukusių įnirtingų derybų su Belgijos institucijomis dėl pagrindinių klausimų, pavyzdžiui, kaip sukurti bendrą įmonę, kuri valdytų reaktorius, ir apriboti branduolinių atliekų šalinimo išlaidas.
„Engie“ teigimu, šis susitarimas yra svarbus žingsnis ir atveria kelią galutinių susitarimų sudarymui per ateinančius mėnesius.
Taip pat numatyta nedelsiant pradėti aplinkosaugos ir techninius tyrimus prieš gaunant su šiuo pratęsimu susijusius leidimus.
Tarp branduoline energija pasikliaujančios Prancūzijos ir nuo dujų bei anglių priklausomos Vokietijos įsispraudusi Belgija maždaug pusę elektros energijos poreikio patenkina iš senstančių septynių branduolinių reaktorių, kuriuos eksploatuoja „Engie“.
Pažadas laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos Belgijos įstatymuose buvo įtvirtintas nuo 2003 m., o sprendimui atidėti moratoriumą aršiai priešinosi Žaliųjų partija.
Pagal praėjusiais metais pateiktą planą trapi Belgijos koalicinė vyriausybė sutiko pratęsti netoli Antverpeno uostamiesčio esančio reaktoriaus „Doel 4“ ir netoli Lježo esančio „Tihange 3“ eksploatavimo laiką iki 2035 m..
Belgijos Žaliųjų partija iškėlė pasitraukimą iš branduolinės energetikos kaip sąlygą, kuria sutiko prisijungti prie septynių partijų koalicijos, kuri buvo vargais ne galais suburta 2020 m., praėjus daugiau nei metams po nesėkmingų rinkimų.
Visgi po vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą ir energijos kainų šuolio Žaliųjų partija sutiko apsvarstyti alternatyvų scenarijų.
Visgi šalis laikosi plano uždaryti du senesnius reaktorius.
