Prancūzijos ūkininkai namo neskuba: toliau blokuoja sostinę
Pagrindinė Prancūzijos ūkininkų profsąjunga FNSEA taip pat paskelbė apie planus blokuoti daugiau pagrindinių kelių aplink Paryžių, taip didindama spaudimą vyriausybei reaguoti į jų reikalavimus dėl pajamų, mokesčių ir taisyklių.
„Šiandien laukiame atsakymų iš ministro pirmininko, o jei jų negausime, judėjimas tęsis“, – įspėjo Jeremy Allard'as, ūkininkų profsąjungos narys iš Šiaurės Prancūzijos.
„Galbūt tokiu būdu sustabdę Prancūziją gausime atsakymus“, – pritarė Charles'is Demeyeris, salotinių trūkažolių augintojas iš šiaurinės šalies dalies.
Pietuose nuo Liono regiono iki Ispanijos sienos buvo uždaryta apie 400 km greitkelio.
Su pirmąja didele krize susidūręs Gabrielis Attalis, Prancūzijos ministras pirmininkas, pažadėjo nuolaidas, nes likus keliems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų ministrai stengiasi, kad nepasitenkinimas neišplistų.
Apie ūkininkų planus apsupti sostinę pranešta kelios dienos po to, kai buvo sutrikdytas greitkelių eismas, per didžiuosius miestus važiavo vilkikų kolonos ir vyko protestai prie vyriausybės pastatų.
„Tai mus slegia“
FNSEA duomenimis, mitinguose dalyvavo apie 55.000 žmonių. Ūkininkai piktinasi, kad, jų teigimu, prekybos centrai ir pramoniniai pirkėjai mažina produkcijos supirkimo kainas, taip pat dėl sudėtingų aplinkosaugos taisyklių.
Tačiau paskutinis lašas daugeliui buvo laipsniškas mokesčių lengvatos dyzelinui, skirtam žemės ūkio įrangai, panaikinimas.
Žemės ūkio degalų mokestis „yra tikras prioritetas ir esminis išlaidų mažinimo veiksnys“, sakė Thierry Cazemajou, kuris augina kukurūzus ir šparagines pupeles stambiam konservuotų daržovių prekės ženklui.
„Tai mus slegia“, – teigė jis.
Kiti ragino nustatyti privalomas minimalias žemės ūkio produktų kainas, greičiau išmokėti paramą arba sustabdyti pesticidų naudojimo apribojimus.
Kai kuriuos iš 140 FNSEA reikalavimų būtų galima įgyvendinti tik priėmus naujus teisės aktus arba vedant sudėtingas derybas Europos Sąjungos lygmeniu.
Demonstrantai taip pat atkreipė dėmesį į pasipiktinimą keliančius ES ir maisto produktų eksportuotojų laisvosios prekybos susitarimus, ypač vis dar rengiamą susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku.
Ūkininkai kaltina savo konkurentus užsienyje, kurie nėra ES piliečiai, kad jiems netaikomi tie patys standartai, pavyzdžiui, pesticidų naudojimo srityje.
Policija laikosi
Pareigūnai iki šiol vengė jėga įsikišti į kelių blokadas ir kitas protesto formas, įskaitant vyriausybinių pastatų ir maisto pramonės objektų, tokių kaip prekybos centrai ir sandėliai, apgadinimą ar įsilaužimą į juos.
„Nėra jokios priežasties, kuri galėtų pateisinti turto gadinimą ar smurtą, bet šiuo metu, deja, yra ūkininkų, kurie jaučiasi beviltiškai“, – transliuotojui „Sud Radio“ sakė Jaunųjų ūkininkų profsąjungos vadovas Arnaud Gaillot.
„Negalima leisti, kad situacija pablogėtų. Vyriausybė negali siųsti žinios, kad jai nerūpi arba kad ji nesilaiko savo įsipareigojimų“, – pridūrė jis.
Prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė vis dar prisimena 2018–2019 m. „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kuris sutelkė daugybę žmonių visoje Prancūzijos visuomenėje ir per kurį įvyko demonstrantų ir policijos susirėmimai.
Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad ūkininkai nekenkia policijos pareigūnams ir nedegina visuomeninių pastatų. Tai netiesiogiai kontrastuoja su 2023 m. vasarą savaitę trukusiomis riaušėmis, kurias išprovokavo policijos pareigūnai, nušovę paauglį vairuotoją.
REKOMENDUOJAME
