Lietuvoje – autonominė dronų stotis, skirta žemės ūkiui

Iš bet kurios pasaulio vietos valdomas dronas pakyla, apskrenda laukus, surenka informaciją ir grįžta į savo stotį. Joje automatiškai įkraunamos baterijos, prireikus, jas pakeičia robotinė ranka, skelbia bendrovė.
Pasak Arno Radzevičiaus, „Agrokoncerno“ komercijos direktoriaus, tai yra ateities technologija, kuri padės tvarkytis su žemės ūkio sektoriaus iššūkiais. Vienas iš jų – greitai, patogiai ir ekonomiškai surinkti duomenis iš laukų, juos apdoroti ir pateikti rekomendacijas.
„Kai pirmą kartą išgirdau apie šį miestuose naudojamą konceptą, pagalvojau, kad jis labai tiktų ir žemės ūkio sektoriui. Ši technologija leidžia automatiškai dronui pakilti nustatytu metu ir apžiūrėti pasėlius. Vėliau pagal dronų sudarytus žemėlapius galima planuoti tręšimus, purškimus, stebėti pasėlių būklę ir operatyviai spręsti kilusias problemas“, – pranešime cituojamas A. Radzevičius.
Linas Gelažanskas, Antano Gustaičio aviacijos instituto profesorius ir įmonės „IT logika“ vadovas, pasakoja, kad autonominės dronų stoties DBOX idėja kilo iš poreikio taupyti žmogiškuosius išteklius. Komanda, dirbusi su miestų žemėlapių sudarymu suprato, kad daugelį procesų galima automatizuoti, tačiau žmogaus visada prireikdavo drono baterijų keitimui ir priežiūrai.
%20A_%20Radzevi%C4%8Dius_(d)%20L_%20Gela%C5%BEanskas%20(1)%20copy.jpg)
„Galvojome kaip išspręsti šią problemą, kad iš antro automatizacijos lygio galėtumėme pereiti į ketvirtąjį. Taip sukūrėme produktą. Tai yra kaip drono priedėlis, kuris įgalina valdyti bepilotį orlaivį iš bet kurios pasaulio vietos. Jis yra kaip drono garažas, kuris geba autonomiškai supakuoti ir išpakuoti droną ir įkrauti drono bateriją arba ją pakeisti robotine ranka“, – pasakoja inovacijos kūrėjas.
Toks dronų stočių tinklas jau veikia Vilniaus mieste. Iš vienos centrinės stoties bepiločių orlaivių valdytojai kiekvieną dieną atlieka iki 100 skrydžių. Dronai operatyviai apskrenda visą miestą ir parengia ataskaitas. Taip jie padeda nešvaistyti išteklių, nes darbuotojai yra siunčiami tik į specifines vietas, kur būna užfiksuotos tam tikros problemos, pavyzdžiui, nenukastos gatvės, perpildytos šiukšliadėžės, kritinės būklės stogai ir pan.
Šiuolaikiniai bepiločiai orlaiviai turi multispektrines kameras, kurios gali matyti daugiau nei žmogaus akis. Jų surinkta ir žemėlapiuose atvaizduota informacija gali parodyti tokius parametrus kaip vegetacijos indeksą, mineralinių medžiagų trūkumą.
Agronomai jau seniai geba dirbti su bepiločiais orlaiviais ir puikiai juos išnaudoja savo darbe, tačiau iki šiol labai trūko procesų automatizacijos. Paspaudus šaltukui vadinamieji dronų garažai patys save pasišildo, o esant karščiams – vidus šaldomas, kad nebūtų pažeistos baterijos. Jeigu dingsta elektros energija ir dronas tuo metu būna ore, yra atsarginė baterija, kuri gali užkrinti 2 val. veikimą be elektros energijos. Per tą laiką dronas gali sėkmingai grįžti į stotį.
Planuojama, kad pavasarį „Ateities ūkyje“ bus įrengta pirmoji tokia stotis, vėliau – dar penkios.
Savo ruožtu Mindaugas Dorelis, bepiločius orlaivius žemės ir miškų ūkiui pristačiusios įmonės „Agrodronas“ vadovas , kalbėdamas apie dronų technologijų svarbą žemės ūkyje, pateikia pavyzdį, kad į rapsų lauką įvažiavęs traktorius mechaniškai pažeisdamas augalus padaro nuo šešių iki dvylikos procentų žalą. „Jei iš šimto hektarų lauko netenkama šešių, vertinant dabartinėmis kainomis, nuostolis – net apie 10 tūkstančių eurų. Naudojant agrodronus, šią derliaus dalį būtų galima išsaugoti“, – pasakoja M. Dorelis ir atkreipia dėmesį į kitus naujųjų technologijų privalumus.
Įkraunama baterija varomas agrodronas – ekologiška darbo priemonė, nes neišmeta CO2 dujų, itin tiksliai ir taupiai paskirsto augalų apsaugos priemones ir trąšas.
„Išmaniųjų technologijų dėka jos paskirstoma tik ten, kur jų reikia, ir tiek, kiek reikia, todėl visa tai leidžia ne tik taupyti išteklius, bet ir saugoti aplinką bei žmonių sveikatą užauginant sveikesnius produktus“, – akcentuoja M.Dorelis.