Masinis miškų kirtimas Estijoje: spėjama, kad ankstesnės apimtys buvo slepiamos

„Pasitvirtino tai, ką „Postimees“ įtarė jau daugelį metų: mes iškertame daugiau, bet tai visą laiką buvo slepiama ir neigiama“, – rašoma leidinio redakciniame straipsnyje.

Anot jo, atliktas nepriklausomas Estijos miškų vertinimas taip pat patvirtina masinį miškų kirtimą. Jeigu tvarus kirtimas būtų 7.648 ha per metus, tai 2017-2021 m. buvo iškertama vidutiniškai 11.000 ha.

Kaip teigia žiniasklaida, Valstybinis miškotvarkos centras ataskaitoje Klimato kaitos ministerijai taip pat pripažįsta, kad visuomenė daugelį metų buvo klaidinama. 

Kiekvienais metais centro pateiktus miškų kirtimo duomenis peržiūrėdavo ir tvirtindavo Aplinkos agentūra. Pernai agentūra, patvirtinusi duomenis, įspėjo, kad ji neturi teisinio pagrindo nepatvirtinti kirtimų apimčių, tačiau ateityje „galime susidurti su problemomis“. Deja, valstybės tarnautojai ir ministrai  „negalėjo, arba nenorėjo suprasti šio įspėjimo“.

„Natūraliai kyla klausimas, ar kas nors yra atsakingas už šio perteklinio kirtimo pasekmes, klausia žiniasklaida. Primindama, jog už kiekvieno melo  yra konkretus asmuo. Ir net jei to asmens profesija pasikeitė, nepraėjo tiek metų, kad būtų galima klabėti apie senaties terminą neteisėtiems veiksmams",  – rašoma postimees.ee redakciniame straipsnyje.

Tačiau Valstybinis miškotvarkos centras teigia, kad to, ką įžvelgia žiniasklaida – nėra. Nes pagrindinė kirtimų mažėjimo priežastis – saugomų miškų plotų didėjimas ūkinių miškų sąskaita.

Be to, tam įtakos turi ir ūkinio miško amžiaus. Miškas, pradėjęs augti po Antrojo pasaulinio karo, šiandien pribrendo kirtimui. Tolesnis brandžių miškų įveisimo tempas lėtėja, kartu mažėja ir atnaujinamų kirtimų plotai.

„Svarbu suprasti, kad valstybinių miškų visuma nepasikeitė: nors ūkinių miškų plotai sumažėjo, saugomų miškų plotai išaugo. Nuo 2010 metų miškuose griežtai saugomų miškų ploto dalis padidėjo nuo 16,6% iki 31,8%“, – nurodo Veiko Eltermanas, Estijos Valstybinio miškotvarkos centro atstovas.