Prokuratūra: R. Karbauskis žemę įsigijo teisėtai

Publikuota: 2019-07-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Ramūno Karbauskio bei jo šeimos narių sudarytų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių – įstatyto pažeidimo čia nenustatyta.

Buvo tiriama, ar sudaryti sandoriai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad asmuo ar susiję fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha, išskyrus Įstatyme numatytas išimtis. 

Kaip skelbiama Generalinės prokuratūros išplatintame pranešime, tyrimo metu išanalizavus R. Karbauskio, jo šeimos narių ir artimų giminaičių ir per juos susijusių juridinių asmenų sudarytus sandorius, kuriais šie asmenys įsigijo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2018-11-18, įstatymo pažeidimų nenustatyta.

„Taip pat nenustatyta, kad UAB „Agrokoncernas“ ir su juo susiję juridiniai asmenys, sudarydami žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorius, būtų pažeidę Įstatymo nuostatas, ribojančias įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės kiekį“, — rašoma pranešime.

Nors išvardintų kai kurių fizinių ir susijusių juridinių asmenų šiuo metu nuosavybės teise valdomas bendras žemės ūkio paskirties žemės kiekis viršija Įstatymo numatytą leistiną 500 ha plotą, tačiau sandoriai dėl žemės įsigijimo sudaryti arba iki Įstatymo, ribojančio leistiną įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotą, įsigaliojimo, arba žemė įsigyta Įstatyme numatytais išimtiniais pagrindai.

Tyrimo metu buvo analizuota per 500 sudarytų žemės įsigijimo sandorių, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, notarų biurus, Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą. Specialiųjų tyrimų tarnyba, suteikdama tarnybinę pagalbą, atlikto pateiktų duomenų analizę.

Įstatymo laikymosi nekontroliavo

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iki 2018 m. realiai nebuvo kontroliuojamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymasis.

Tik nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcija, numatanti, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik gavę NŽT išduotą sutikimą. Jis duodamas NŽT valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir akcijas juridiniuose asmenyse, ir nustačius, kad bendras įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

Iki 2018-01-01 asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, privalėjo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį, asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio ir pats atsakė už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. 

Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas NŽT yra institucija, kontroliuojanti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, tačiau prokuratūroje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ši institucija tinkamam savo funkcijų vykdymui neturi būtinų techninių priemonių — kompiuterinių programų, galimybės naudotis duomenų registrais.

„Sprendimo dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo priėmimui/nepriėmimui nepakanka vien teisinės bazės išmanymo, tam yra būtinas didelio kiekio duomenų apdorojimas, todėl atitinkamų programų turėjimas ir gebėjimas jomis naudotis yra būtina tokios institucijos darbo sąlyga, kaip ir visų reikalingų duomenų egzistavimas registruose bei prieiga prie jų“, — konstatuoja Generalinė prokuratūra.

Analogiškas problemas įžvelgė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo srityje. Savo išvadas ir rekomendacijas Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė ŽŪM, NŽT, VĮ Registrų centrui ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Atsižvelgiant į šiuo metu esantį teisinį reguliavimą ir jame apibrėžtas kompetencijas, prokuratūros nuomone, NŽT turėtų būti institucija, kuri surinktų, apdorotų duomenis dėl žemės ūkio paskirties sklypų koncentracijos ir pateiktų išvadas prokurorui, kuris priimtų sprendimą kreiptis į teismą dėl sandorių, kuriais įsigytas viršijantis įstatyme numatytas ribas žemės plotas, pripažinimo negaliojančiais.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Išlaidoms pūsti valstiečiai traukia konservatorių naudotą superdividendų schemą  Premium 2

2020 m. biudžeto skylėms užkaišyti valstiečių kontroliuojama Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tikisi gauti...

Finansai
2019.12.04
Dėl taršos dioksinais Alytuje – rekomendacija skersti gyvulius ir paukščius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rekomenduoja skersti maistui skirtus gyvulius nuo gaisro...

Pramonė
2019.12.02
„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet sumažėjo 1,5%

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus devynis...

Pramonė
2019.11.27
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau