Automobilių gamintojų pagirios: rekordinius pelnus keičia uždaromos gamyklos ir atleidžiami žmonės

Dabar, rodos, dėl tokių sprendimų jaučiamos skausmingos pasaulinio masto pagirios, rašo „The New York Times“. 

Japonijos automobilių gamintojas „Nissan“ atleidžia 9.000 darbuotojų. „Volkswagen“ pirmą kartą svarsto galimybę uždaryti gamyklas Vokietijoje. JAV ir Europos automobilių gamintojo „Stellantis“, kuriam priklauso „Jeep“, „Peugeot“, „Fiat“ ir kiti prekių ženklai, vadovas pasitraukė iš pareigų po to, kai smuko pardavimai. 

Sunkumų patiria net tokie prabangūs prekių ženklai kaip BMW ir „Mercedes-Benz“.

Nors kiekvienas automobilių gamintojas susiduria su skirtingomis problemomis, yra keletas bendrų bruožų.

Trumpalaikės naudos siekis 

Sudėtingas ir brangus technologinis perėjimas prie elektromobilių gamybos greitai tirpdo pinigų srautus, politiniai neramumai didina neapibrėžtumą ir apsunkiną planavimą, o konkurencinį spaudimą didina sparčiai augantys Kinijos elektromobilių gamintojai.

Iš esmės daugelis šių problemų buvo akivaizdžios jau daugelį metų, tačiau pandemijos laikotarpiu jos tarsi buvo pamirštos. Kai dėl puslaidininkių ir kitų komponentų trūkumo sulėtėjo gamyba ir buvo apribotos atsargos, automobilių gamintojai galėjo lengvai didinti kainas.

Visgi šis laikotarpis baigėsi ir pramonė grįžo į priešpandeminę padėtį, kai stinga ne automobilių, o jų pirkėjų.

Daugelyje pasaulio automobilių gamyklų pagaminama daug mažiau automobilių, nei leidžia jų pajėgumai. Kai automobilių gamintojai jų visiškai neišnaudoja, krenta pelningumas.

„Skirtumas tarp pelno ir nuostolio automobilių pramonėje yra labai plona riba“, – leidiniui sako Simonas Croomas, San Diego universiteto tiekimo grandinės valdymo profesorius.

Sąnaudų mažinimo planai pirmiausia paliečia darbuotojus. Pramonėje, kurioje dirba 9 mln. žmonių visame pasaulyje, atleidžiami tūkstančiai.

Verslo duomenų ir tyrimų bendrovės „Bloomberg Intelligence“ skaičiavimu, viena iš trijų Europos automobilių gamybos milžinų, tokių kaip BMW, „Mercedes“, „Stellantis“, „Renault“ ir „Volkswagen“, gamyklų yra nepakankamai išnaudojama. Kai kuriose jų iš tikrųjų pagaminama mažiau nei pusė automobilių, kuriuos teoriškai būtų galima surinkti.

Ypač sunki padėtis yra „Stellantis“ gamykloje Mirafiori mieste, Italijoje, kur gaminamas visiškai elektrinis „Fiat 500e“. Pirmąjį 2024 m. pusmetį gamyba čia sumažėjo daugiau kaip 60%. O Belgijoje esančiai aukščiausios klasės automobilių gamintojos „Audi“ gamyklai, kurioje gaminamas prabangus „Q8 e-tron“ modelis, gresia uždarymas.

Carstenas Brzeski, Nyderlandų banko ING vyriausiasis ekonomistas, mano, kad Europos automobilių pramonė „išgyvena struktūrinę transformaciją“, kuri daro poveikį ne tik VW, bet ir visai automobilių pramonei. 

„Aiškiai matome, kad dėl pasaulinės tendencijos didinti elektrinį mobilumą didėja konkurencija“, – Vokietijos „Deutsche Welle“ sakė jis.

Vokiečiai pralaimi Kinijoje

Kaip jau minėta, padėtį dar labiau apsunkina aštrėjanti konkurencija su kinais. Nors tiesiogiai jiems į JAV patekti gana sudėtinga dėl muitų, Kinijos automobilių gamintojų iškilimas buvo ypač skaudus Vokietijos automobilių pramonei.

„Volkswagen“ trečdalį savo pardavimų gauna iš Kinijos ir kadaise dominavo šioje rinkoje. Tačiau per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2023 m., bendrovės tiekimas šioje šalyje sumažėjo 10%.

BMW ir „Mercedes-Benz“ pastaruoju metu taip pat pranešė apie didelį pardavimų Kinijoje sumažėjimą, kuriuo grindė ir mažesnį pelną akcininkams.

Blogiausiai sekasi bendrovėms, kurios neskubėjo keisti senstančių modelių. Taip nutiko „Nissan“, „Stellantis“ ir net „Teslai“, kurios pardavimai, analitikų manymu, šiuos metus baigs maždaug nepakitę, palyginti su 2023 m. Kitiems sunkiai sekėsi kurti patrauklius elektromobilius ir programinę įrangą, kuri tampa vis svarbesniu automobilių pasirinkimo faktoriumi.

„Volkswagen“ buvo vienas pirmųjų pripažintų automobilių gamintojų, pradėjusių kurti elektrines transporto priemones, tačiau šie modeliai nesužavėjo pirkėjų ir kritikų. Remiantis tyrimų bendrovės „Kelley Blue Book“ duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, bendrovės sportiško universalo ID.4 pardavimai JAV sumažėjo daugiau nei perpus. Dėl programinės įrangos klaidų sutriko ID.4 ir kitų elektrinių modelių, kuriuos „Volkswagen“ parduoda Europoje ir Azijoje, pardavimai.

„Kinai užima rinkos dalį, o vokiečiai ją praranda“, – komentuoja Ferdinandas Dudenhofferis, automobilių tyrimų centro Bochume (Vokietija) direktorius.

Anot jo, tai susiję ne tik su elektromobiliais, bet ir su juose esančia programine įranga.

Dar daugiau, prie automobilių gamintojų bėdų prisideda ir besikeičianti vyriausybės politika. Elektromobilių pardavimai Vokietijoje smuko po to, kai vyriausybė, susidūrusi su biudžeto krize, staiga panaikino finansines paskatas, norint juos įsigyti.

Kad verslininkų nuotaikos Vokietijoje yra prastos, rodo ir naujausios apklausos. 

Remiantis „Ifo“ instituto apklausa, tik 12,6% Vokietijos įmonių tikisi, kad kitais metais verslas augs. Priešingai, maždaug trečdalis (31,3%) mano, kad 2025 m. jų ekonominė padėtis pablogės. Dauguma (56,1%) viliasi, kad jų ekonominė padėtis 2025 m. išliks nepakitusi. 

„Šiuo metu bendrovės nemato jokių ekonomikos pakilimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. ekonomikos rezultatai jau buvo prasti, šie skaičiai kelia nerimą“, – apibendrina Klausas Wohlrabe, „Ifo“ apklausų vadovas.  

Ypač pesimistiškai 2025 m. vertina statybų sektoriaus atstovai – kas antra įmonė tikisi pablogėjimo. Apdirbamosios pramonės perspektyvos taip pat yra santūrios.

Iš Vokietijos gamybos bendrovių 15,7% tikisi, kad kitais metais verslo padėtis pagerės, o 31,8% mano, kad ji pablogės. Dauguma (52,6%) tikisi, kad tendencija nesikeis. 

Vien Vokietijoje automobilių sektorius, įskaitant tiekėjus, pardavėjus ir kitas nuo šio sektoriaus priklausančias įmones, sukuria 7–8% šalies metinės ekonomikos produkcijos.

Ne viskas tik juoda

Ne visoms automobilių bendrovėms sekasi prastai. „General Motors“ (GM) akcijos šiemet pabrango daugiau nei 40%, nors daugumos automobilių gamintojų akcijos atpigo. Iš dalies Volstritas vertina  kompaniją už JAV populiarius elektromobilius, tokius kaip „Cadillac Lyriq“ ir „Chevrolet Equinox“. 

Mary T. Barra, GM vadovė, teigia, kad bendrovė, skirtingai nei kiti JAV automobilių gamintojai, išskyrus „Teslą“, yra arti pelno iš elektromobilių.

Tačiau GM taip pat mažina išlaidas, nes nusprendė nebekurti autonominių transporto priemonių, kurios gali vežti keleivius be vairuotojų. Šis sprendimas sukėlė klausimų, ar įsitvirtinę automobilių gamintojai gali konkuruoti su „Tesla“ ir „Google“ padaliniu „Waymo“ naujos kartos automobilių technologijų srityje.

Atrodo, kad „Toyotos“ strategija padvigubinti hibridinių automobilių skaičių, siūlant nedaug elektrinių automobilių, taip pat pasiteisina – bent jau kol kas. Daugelis pirkėjų renkasi hibridinius automobilius, kurie kainuoja daug mažiau nei elektromobiliai ir kurių nereikia įkrauti, kaip būdą sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir degalų išlaidas.

Tačiau „Toyota“ gali atsilikti, jei elektromobilių pardavimai augs sparčiau, nei tikisi rinkos analitikai.