EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus
Be kita ko, nuspręsta sušvelninti kai kurias šios tvarkos nuostatas.
Už tokį sprendimą balsavo 371 EP narys, 240 balsavo prieš, o 30 susilaikė.
Dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai pasinaudojo balsavimu, kad pateiktų papildomų pakeitimų, įskaitant galimybę kai kurias valstybes laikyti „nerizikingomis“, kuriose praktiškai nebūtų tikrinama, ar šalyje naikinami miškai.
Praėjusių metų balandį priimtomis taisyklėmis siekiama kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, prie kurio prisideda ES vartojimas.
Norima, kad Bendrija įsivežtų tik tuos galvijus, kakavą, kavą, palmių aliejų, soją, medieną, kaučiuką, medžio anglį ar leidiniams skirtą popierių, kurio gamybai nebuvo naikinami ar alinami miškai.
Minimose taisyklėse buvo numatyta, kad jos bus pradėtos taikyti nuo gruodžio 30-osios.
Tačiau atsižvelgdama į ES valstybių, trečiųjų šalių, prekybininkų ir operatorių nuogąstavimus, kad dar nepasiruošta jų taikymui, Europos Komisija pasiūlė atidėti jų taikymą metams.
EP šių metų spalį sutiko klausimą išnagrinėti skubos tvarka.
Taisyklių pakeitimų įsigaliojimui dar būtinas ES Tarybos pritarimas.
Gavus galutinį pritarimą, stambioms įmonėms minimas reikalavimas būtų taikomas nuo 2025 metų gruodžio 30-osios, o smulkiam verslui – nuo 2026 metų birželio 30 dienos.
Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, 1990–2020 metais 420 mln. hektarų miškų, – o tai už pačią ES didesnis plotas, – buvo paversti žemės ūkio naudmenomis.
ES yra atsakinga už 10% sunaikinamų pasaulio miškų. Dėl palmių aliejaus ir sojos netenkama daugiau nei dvejų trečdalių miškų.
„Verslo žinios“ jau rašė, kad įmonės gali tikėtis papildomų metų pasiruošti ES kovos su miškų kirtimu ir alinimu reglamentui, kurio turės laikytis toli gražu ne vien medienos ar maisto pramonės įmonės. Susipažinusieji su reikalavimais atsidūsta: bus sudėtinga.
ES reglamentas iš įmonių, tiekiančių produktus ES šalims ar importuojantiems į šias šalis, pareikalaus tiekimo grandinės analizės, parodančios, kad produkto gamybai nebuvo alinami ar naikinami miškai. Visi, ne tik atogrąžų.
Nors akcentuojamas jautienos, kakavos, kavos, palmių aliejaus, sojų ir medienos importas, reglamento įtaką pajus ne vien importuotojai. Netiesiogiai tai atsilieps ir kitiems. Tarkim, spaustuvėms – dėl medienos, kuri naudojama popieriui gaminti. Arba galvijų augintojams. Arba kosmetikai, muilui, kitiems gaminiams, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus.
Pagal reglamentą miško sunaikinimu laikoma, kai miško plotas, nukirtus medžius, pradedamas naudoti žemės ūkio veiklai. Tai yra, kai miško žemės paskirtis yra keičiama į žemės ūkio paskirtį. Tiesa, jei miško teritorija po kirtimo naudojama infrastruktūros plėtrai, kariniams poligonams ar kitai ne žemės ūkio veiklai, tai miškų naikinimu laikoma nebus. Reglamento netaikys ir miškui, iškirstam iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Aplinkos ministerija daugiausia užklausų dėl šio dokumento sulaukė iš medienos pramonės, baldų gamintojų, spaustuvių ir leidybos sektoriaus bei stambių mažmeninės prekybos tinklų.
REKOMENDUOJAME
