„Energesman“: neperdirbamos komunalinės atliekos panaudojamos cemento gamybai
UAB „Energesman“ per metus planuoja pagaminti apie 80.000 tonų specialaus SRF produkto, kuris jau pradėtas naudoti AB „Akmenės cementas“ gamykloje. Į naujo produkto gamybą ir sertifikavimą „Energesman“ investavo 2 mln. Eur.
„Tai puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai atliekos vėl panaudojamos naujų produktų gamyboje. Pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse sertifikavome technologinį procesą, skirtą mišrioms komunalinėms atliekoms, nes gamybai panaudojamos atliekos turi atitikti aukštus kokybinius kriterijus. Tam tikromis proporcijomis sumaišome skirtingų rūšių atliekas, kurias reikia atskirti iš mišrių atliekų srauto, jas susmulkinti iki reikiamo dydžio, išdžiovinti“, – bendrovės pranešime cituojamas Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
„Energesman“ yra pirmoji Baltijos šalyse, kuriai buvo suteiktas „Bureau Veritas“ sertifikatas, leidžiantis iš atliekų srauto gaminti specialų SRF mišinį ir tiekti jį cemento gamybos procesui į Naująją Akmenę.
AB „Akmenės cementas“ investavo apie 25 mln. Eur į naują įrangą, kuri leidžia priimti ir panaudoti didesnį iš atliekų pagaminto SRF produkto kiekį ir panaudoti jį cemento gamyboje, taip mažinant akmens anglies naudojimą gamyboje.
Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus atsisakyta iki 90% akmens anglies, ją pakeičiant alternatyviu kuru – iš atliekų pagamintu SRF. Dar šiemet gamykla planuoja padidinti SRF panaudojimą iki 75%.
Didžiausias SRF produkto aplinkosauginis privalumas – įtakos šiltnamio efektui mažinimas.
„Kietasis atgautasis kuras, arba SRF, jau yra sėkmingai naudojamas ir kitose šalyse. Švedijoje, Elando saloje esanti cemento gamykla naudoja šį kurą klinkerio ir cemento gamyboje. Taip pat jį galima panaudoti kaip žaliavą chemijos pramonėje ir išgauti junginius, kurie įprastai išgaunami iš naftos“, – sako Gintaras Denafas, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Lietuvoje maždaug 4% atliekų dar kartą panaudojamos gamyboje. Tai triskart mažesnė žiedinės ekonomikos dalis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 12%.
Dėl to, kad neperdirba Europos Sąjungos nustatyto plastikų kiekio, Lietuva kasmet Europos Komisijai sumoka 13 mln. Eur plastiko mokesčio. Tam, kad cemento gamyboje naudojamos atliekos – tarp jų ir neperdirbami plastikai – būtų pripažįstami žaliava, ir už juos nebereikėtų mokėti mokesčio, reikalingas Aplinkos ministerijos sprendimas. Toks sprendimas būtų tvaresnis ir draugiškesnis aplinkai – mažėtų atliekų, patenkančių į kogeneracines elektrines, kiekis, nes dalis jų taptų SRF dalimi.
SRF produkto gamyba – viena iš 10 mln. Eur „Energesman“ investicijų programos dalių. Gamykla taip pat investavo į naują įrangą, kad iki 10.000–11.000 tonų per metus padidintų stiklo atrinkimą, kuris perduodamas tolesniam perdirbimui.
„Energesman“ valdomoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220.000 tonų atliekų.
