Žiniasklaida: siekiama atgaivinti atominės Kaliningrade projektą, D. Kreivys tuo netiki

Papildyta D. Kreivio komentaru

Informacija apie planus Kaliningrade dalijasi Robertas Tomaszewskis, Lenkijos politinės ir ekonominės analizės centro „Polityka Insight“ analitikas. Remiantis jo turimais duomenimis, energetikos bendrovė „Ze Pak“, kontroliuojama Z. Solorz-Zako, bei Vengrijos koncernas MVM domisi galimybe įsigyti Baltijos atominės elektrinės - Rusijos „Rosatom“ projekto – akcijų.

Kaip remdamasis R. Tomaszewskio pateikiama informacija rašo „businessinsider.pl“, planus kartu statyti atominę elektrinę Z. Solorzas aptarė ir su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, ir su Jaceku Sasinu, Lenkijos valstybės turto ministru.

D. Kreivys VŽ sako girdėjęs šiuos gandus, tačiau jais netiki dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, glaudžiai bendraudamas su kolegomis Lenkijoje, buvo patikintas, kad kaimyninės šalies politika nesikeičia. 

„Iš aukščiausių už energetikos sektorių atsakingų Lenkijos pareigūnų yra aiškiai žinoma, kad po sinchronizacijos jokios prekybos su trečiosiomis šalimis negali būti. Šis reikalavimas bei nusistatymas labai aiškūs – netgi Lenkijos pusė kategoriškai atsisakė pasirašyti Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa susitarimą tol, kol neatsirado ši nuostata“, – primena energetikos ministras.

Antra, Kaliningradas neturi elektros jungčių su aplinkui esančiomis šalimis, tad energijos eksportas neįmanomas.

„Lenkija atsinaujinančią ir atominę energetiką ketina vystyti pati, todėl man būtų sunkiai suvokiama, kaip gali būti, kad Rusija vystytų atominę energetiką ir eksportuotų elektrą į Lenkiją. Skamba kaip nesusipratimas“, – VŽ sako D. Kreivys.

Jo žodžiais, tie patys pareigūnai iki šiol vadovauja Lenkijos energetikos sistemos transformacijai, tad nėra jokio pagrindo manyti, jog situacija yra pasikeitusi.

„Juolab kad prieš keletą savaičių buvau susitikęs su vienu pagrindinių Lenkijos energetikos sektoriaus pertvarkos strategų, tokių dalykų negirdėjau ir nemanau, kad tas turi pagrindo. Ar tai būtų antis, ar kažkokia hibridinė informacinė ataka, nežinau. Visokių žinių galima gauti, parodant, kad mes esame beviltiškoje situacijoje, kad nuo mūsų niekas nepriklauso, o visi stato kas ką nori“, – apie sąsajas su Astravo AE ir galimą Rusijos norą sumenkinti Lietuvos poziciją kalba ministras.

Paklaustas, ar dėl šios informacijos teko bendrauti su kolegomis Vengrijoje, D. Kreivys atsakė, kad „ne“ ir kad „vengrai yra vengrai“.

„Jie turbūt tą draugystę su Rusija palaiko, ir čia komentuoti nelabai ką turiu. Vengrija sienos su Kaliningradu neturi“, – teigia D. Kreivys.

Senas projektas

Kaip rašo „Business Insider“, Baltijos atominė elektrinė – senas projektas, apie kurį Rusijoje prabilta 2008 metais. 2010-aisiais Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, parengė įsakymą Kaliningrade, 13 km į šiaurę nuo Nemano miesto, įrengti atominę elektrinę.

Remiantis pirminiu planu, Kaliningrado elektrinė turėjo turėti du 1,150 MW galios blokus. Pirmasis jų turėjo būti pastatytas 2010-2025 m., antrasis – 2012-2017 m. Rusija tuomet skelbė, kad du trečdaliai čia generuojamos energijos turėtų būti tiekiama Lenkijai, Vokietijai ir Lietuvai. Projekto vertė galėtų siekti 6 mlrd. Eur, Rusijos vyriausybės rankose liktų 51% projekto akcijų.

Nors Baltijos atominės elektrinės statyboms buvo įkurtas konsorciumas, o statybos pradėtos, projektas taip ir neįsivažiavo ir 2013 m. jo galiausiai buvo atsisakyta, nesulaukus susidomėjimo – Lietuva ir Lenkija tuomet teigė nesančios suinteresuotos energijos iš Kaliningrado pirkimu.

VŽ 2013 m. rašė, kad „Rosatom“, ilgą laiką oficialiai neigusi, kad Baltijos atominės elektrinės statybų planuojama atsisakyti, galiausiai nurodė pradėti jėgainės konservavimo darbus.