Tvarus žemės ūkis – įmanoma, jei nešausime sau į koją

Lietuvos Verslo Forume – didžiausiame virtualiame metų verslo renginyje, vykusiame kovo 4 d., šalies žemės ūkio sektoriaus atstovus diskusijai subūrė bendrovė „Nando“. Pasak įmonės vadovo ir forumo diskusijų moderatorius Justino Taruškos, turbūt pirmąkart istorijoje plataus ekonominio konteksto verslo forume didžiulis dėmesys skirtas agroverslo sektoriui.

„Subūrėme žemės ūkio sektoriaus ekspertus ne tik iškelti problemas, bet ir įvardinti galimybes. Norint efektyvių ir sklandžių pokyčių, būtinas švietimas ir nuolatinė diskusija tarp visų suinteresuotų pusių. Kokie bebūtų iššūkiai – juos sėkmingai išspręsime tik kartu“, – teigė J. Taruška.

„Nando“ inicijuotoje diskusijoje vyravo augalų apsaugos produktų (AAP)  naudojimo žemės ūkyje problematika, tvaraus ūkininkavimo iššūkiai ir augalų apsaugos evoliucija.

„Gera ir raminanti žinia ta, kad visas žemės ūkis tvarumo keliu žengia jau daugiau nei du dešimtmečius. Kaip rodo ES vykdomos veikliųjų medžiagų peržiūros programos duomenys, 1993 m. ES rinkoje buvo 987 veikliosios medžiagos, 2019-aisiais jų liko 267“, – pažymi Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė.

Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktų užterštumas pesticidų likučiais ES vidurkis siekia 4,5 proc. – tai mėginių, kuriuose nustatyti likučiai, dalis nuo viso mėginių skaičiaus. Lietuvoje šis rodiklis – tik 1,1 proc.

Pasak Z. Varanavičienės, ES galioja griežčiausia pasaulyje AAP registravimo sistema – siekiant užregistruoti naują produktą, tenka atlikti  virš  400 saugos tyrimų. Taigi, į rinką patenka tik saugūs ir skrupulingai atrinkti produktai.

„Ir štai esant tokiam griežtam reglamentavimui, gaunamas politikų nurodymas AAP kiekį sumažinti dar perpus, lygiai 50 proc. Man kyla klausimas – o kodėl ne 48 proc. ar 52 proc.? Panašu, kad tai mėginimas įtikti jaunesniems rinkėjams, nepagrįstas nei ekonominiais skaičiavimais, nei žemės ūkio realijomis“, – mano Z. Varanavičienė.

Dabartinė padėtis Lietuvoje ir ES

Petras Kiseliovas, „Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas, Lietuvos padėtį įvertina ES kontekste: anot jo, vertinant pagal veikliųjų medžiagų kiekį, tenkantį vienam hektarui, Lietuva tikrai  nėra tarp šalių-„blogiečių“. P. Kiseliovo vertinimu, Lietuva patenka į ES valstybių penketuką, kuriose AAP naudojama mažiausiai. Mūsų šalyje veikliųjų medžiagų naudojama gerokai mažiau nei savo žemės ūkio produkcija garsėjančioje Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir net kaimyninėje Lenkijoje, teigia specialistas.   

Daugiausia klaustukų žinovams kelia tai, kaip bus mažinamas AAP naudojimas, kokiais rodikliais skaičiuojama. Ar bus mažinamas pasėlių purškimų skaičius, ar kiekis kilogramais, tenkantis hektarui, kokia apskritai žemės ūkio plėtros vizija? Kol nėra aiškumo, nežinia, ir kokios bus šių žingsnių pasekmės.

„ES turėtų atsižvelgti į visas aplinkybes, skirtumus tarp atskirų ES ūkininkavimo zonų. Tarkime, mes esame šiaurinėje zonoje, ir čia taikomi griežtesni AAP registravimo reikalavimai nei pietinėje ar vidurinėje ir mažesnis produktų pasirinkimas. Prieš priimant sprendimus mažinti AAP vartojimą, visų pirma reikėtų įsivertinti pradinę situaciją, nuo ko startuojame“, – teigia Z. Varanavičienė.

Ar gali pristigti maisto?

Kokios galimos neigiamos pasekmės įžvelgiamos tuo atveju, jei AAP naudojimas žemės ūkyje bus mažinamas neapgalvotai?

Viena iš jų – tai, kad nebebus gaunamas toks būtinų produktų derlius kaip dabar. Gali pristigti kokybiškų žaliavų – pavyzdžiui, miltų – duonai kepti. Parduotuvėse esanti produkcija gali imti prastėti, o tai visą ES, tikėtina, privers ieškoti trūkstamos produkcijos trečiosiose šalyse – kur, beje, taikomi mažesni AAP taikymo ribojimai. Taigi, kyla abejonė, ar pabrangus augalų auginimui ir įvedus daug apribojimų vietiniams ūkininkams, jų produktai nebus išstumti iš rinkos pigių alternatyvų, išaugintų trečiosiose šalyse, nesilaikant tokių griežtų aplinkosauginių reikalavimų ar net pažeidžiant žmogaus teises.

Z. Varanavičienė priduria, kad šiuo metu lentynos lūžta nuo maisto produktų ir sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip.

„Tačiau iš augintojų atėmus darbo priemones ir nesuteikus naujų, situacija gali pasikeisti. Maistas – būtiniausia prekė, ir jo stygius – labai jautrus aspektas. Būtų gerai, kad miestiečiai suprastų, jog mažosios nuplautos morkytės yra užauginamos laukuose, o ne spausdinamos 3D spausdintuvu“, – kalba LAAA vadovė.

Ji pateikia paralelę su žmonių naudojamais vaistais: medikamentų imamasi tada, kada reikia ir tiek, kiek reikia.

„Slogos antibiotikais negydome, o plaučių uždegimui gydyti reikia jau rimtesnių vaistų. Tas pats ir su augalais, juk AAP – tai augalų vaistai. Paprastas faktas: laiku nepanaudojus fungicidų, javai su mikotoksinais bus netinkami ne tik maistui, bet ir pašarui. Tai didžiulis švaistymas, o viešumoje tuo metu eskaluojamas švaistymas, susijęs su likučių išmetimu iš lėkščių ar šaldytuvų. Palyginimui: apie 40 proc. derliaus dėl ligų ir kenkėjų prarandama auginimo metu, dar 20 proc. – sandėliuojant, taigi, be tinkamų AAP nuostoliai gali smarkiai didėti. Tai – JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenys“, – pagrindžia Z. Varanavičienė.

Į nelegalią prekybą žvelgiama pro pirštus

Specialistams kelia nerimą tai, kad įvertinti tikrąją AAP naudojimo žemės ūkyje padėtį ir pasižymėti vadinamąją „starto liniją“, nuo kuriuos būtų galima žengti ES inicijuojamus žingsnius, trukdo klestinti nelegali prekyba augalų apsaugos produktais.

Arnas Radzevičius, „Agrokoncerno“ augalų apsaugos produktų grupės vadovas, pažymi: rinkoje cirkuliuojant neregistruotiems preparatams, kyla grėsmė, kad, neapgalvotai mažinant registruotų AAP naudojimą, nelegalios produkcijos vartojimas šaus į viršų. Juolab ūkininkai šiuos produktus pažįsta, o baudos už nelegalią veiklą, susijusią su AAP – simbolinės.

„Šių produktų sudėtis neaiški, jų vartojimas neapskaitomas. Tuomet apie kokių grėsmių visuomenei suvaldymą kalbame?“  – klausia A. Radzevičius.

LAAA vadovė Z. Varanavičienė perspėja ir dėl platesnių rizikų: nelegali prekyba AAP – tai ne tik šešėlis, nesumokėti mokesčiai, nežinomos kilmės produktai laukuose, bet ir lėšos, kurias nusikalstamos grupės gauna kitoms savo veikloms finansuoti.

„Tai labai rimta problema, deja, Lietuvoje jai skiriama mažai dėmesio. Pernai spalį Seime buvo įregistruotas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas, numatantis baudas už  prekybą AAP falsifikatais. Regis, jis nugulė stalčiuose. Šiek tiek keista, kad Lietuvoje pokyčiai išjuda tik nutikus dideliems sukrėtimams – pavyzdžiui, kai išaiškėjo milžiniškas nelegalių gyvūnų veisyklų mastas, buvo skirta dėmesio gyvūnų gerovės reglamentavimui. Kas turi nutikti žemės ūkyje, kad būtų suvoktos  su klastotėmis susijusios grėsmės?“ – retoriškai klausia asociacijos vadovė.

Pagrindas – mokslas, inovacijos ir švietimas

Kol laukiama aiškumo dėl naujųjų ES reikalavimų, specialistai ragina nenukrypti nuo tvaraus ūkininkavimo kelio. Pasak A. Radzevičiaus, žemės ūkio produktyvumui aktualūs keli aspektai, ypač tvarus dirvožemis ir  tinkama veislė. Eksperto nuomone, svarbūs dirvožemio tyrimai. Susidėliojus tam tikrą planą ir radus sutarimą su sprendimų priėmėjais, per penkerius metus būtų galima ištirti visus Lietuvos dirvožemius, tuomet būtų aiškiau, kuriuose iš jų eiti  intensyvaus ūkininkavimo keliu, o kur – skatinti bioįvairovę.

Toks situacijos įvertinimas leistų ir tiksliai, naudojant kintamąją normą, skirstyti trąšas, taip pat įdarbinant sensorius, palydovus ir kitas naujausias technologijas. Apibendrindamas dabartinę AAP naudojimo situaciją Lietuvos laukuose, A. Radzevičius prisiima AAP gamintojų atsakomybę: „Mes atsakingi už tai, kokie produktai patenka į rinką ir kokius produktus  naudoja žemdirbiai, augindami maistą. Būtent todėl prekybos centre drąsiai imu tradicinių ūkių produkciją, kadangi žinau – jie užauginti tinkamai naudojant reikiamas priemones ir yra sveikesni.“

Z. Varanavičienė kaip svarbiausią išeitį iš dabartinės padėties mini mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą.

„Visų pokyčių pamatas yra mokslas, o mokslo pamatas – švietimas. Švietimas svarbus nuo pat mažens, juk inovatyvius produktus, kurie kuriami dabar – o tai ilgas procesas – naudos tie, kurie dabar tebėra mokyklos suole. Kita svarbi dedamoji – inovacijos. Chemijos pramonė investuoja į naujų produktų kūrimą, tiksliuosius metodus ir skaitmenizavimą. Taip pat labai svarbu, kad reguliavimas netaptų stabdžiu mokslui ir inovacijoms. Paradoksalu, kai pasaulio verslo forume pristatomi skaidantys ir obuolius skinantys robotai, o mes kol kas galime parodyti tik bio-robotus runkelių laukuose. Galiausiai – patys ūkininkai turi būti imlūs naujovėms, juk medžiagos apie žemės ūkio naujoves – apstu,“ – teigia LAAA vadovė.

[infogram id="db7177c2-fa23-4316-b2ba-fd7f08fc6262" prefix="r7a" format="interactive" title="TR:Pesticidų pardavimas pagal pesticidų tipą: fungicidai ir baktericidai (KG) 2019 m.      "]