Agroverslo įmonės „Timac AGRO“ sėkmės dešimtmetis patvirtina  kintantį požiūrį į tvarų ūkininkavimą

Reklama publikuota: 2020-12-01
10 metų „Timac AGRO“ veiklos jubiliejų pasitiko pati didžiausia komanda bendrovės istorijoje.
svg svg
10 metų „Timac AGRO“ veiklos jubiliejų pasitiko pati didžiausia komanda bendrovės istorijoje.

Šiomis dienomis savo veiklos dešimtmetį mini daugeliui pažangiai ūkininkaujančių šalies žemdirbių gerai žinoma agroverslo įmonė „Timac AGRO“, Lietuvos rinkai tiekianti pačias moderniausias pasaulyje sukurtas mokslo inovacijas, skirtas gerinti dirvožemį ir stimuliuoti augalų augimą. Tad šios įmonės produktų pardavimus šiandien galima prilyginti lakmuso popierėliui, atskleidžiančiam, kokiame etape Europos žaliojo kurso link šiuo metu yra mūsų žemės ūkio augalininkystės sektorius.

Sintetinius chemikalus keičia  jūros organika

Naujausios kartos trąšomis ir augalų biostimuliantais prekiaujanti UAB  „Timac AGRO Lietuva“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Roullier“, turinčiai beveik šimtą gamybos padalinių ir atstovybes 131 šalyje. Tokie didžiuliai mastai neturėtų stebinti turint omenyje, kad „Roullier“ yra įsteigusi pasaulyje vieną didžiausių ir moderniausių privatų mokslo tyrimų centrą, kuriame dirba beveik pusė tūkstančio mokslininkų ekspertų, kuriančių inovatyvius produktus ir technologijas.  

Šios tarptautinės komandos kuriamų naujos kartos žemės ūkiui skirtų produktų pagrindas – iš jūros gaunamos organinės kilmės žaliavos – prie nepalankių augimo sąlygų gebantys prisitaikyti dumbliai, kurių veikliosios medžiagos  panaudojamos kuriant augimo stimuliantus žemės ūkio kultūroms, bei vėžiagyvių liekanos. Iš pastarųjų gaminamos lengvai skylančios trąšos dirvožemio būklei gerinti.

nuotrauka::1 right

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Europa neatsitiktinai pasirinko Žaliąjį kursą bei užsibrėžė iki 2050 – tųjų tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Era, kai į dirvožemį buvo beriami besaikiai kiekiai cheminių medžiagų,  baigėsi. Visi turime suvokti, kad rūpinimasis dirvožemio tvarumu, vandens ištekliais privalo būti neatsiejamos derliaus dedamosios. Tad ir ieškoma inovatyvių būdų, kaip sužadinti žemės ūkio augalų energines galias ir optimizuoti trąšų kiekius, kad būtų sustabdyti dirvožemio dykumėjimo procesai, vandens išteklių tarša, bet kartu didėtų žemdirbių pajamos“, – pasakoja „Timac AGRO Lietuva“ generalinis direktorius Arūnas Jusas, pastebintis, kad augant pasaulio gyventojų populiacijai, kokybiško maisto poreikis taip pat pastebimai augs.

Pasak pašnekovo, ši įmonė savo prekes klientams siūlo ne naudodamasi marketingo gudrybėmis ar puošniais lankstinukais, o betarpiškai su žemdirbiais bendraudama, tardamasi, diskutuodama ir drauge skaičiuodama. „Šiuo metu į šalies ūkius kiekvieną rytą išrieda 33 mūsų įmonės konsultantai. Ir tai ženklas, kad šalies augalininkystės sektorius eina  progreso keliu, kad ūkininkai pageidauja pažangių technologijų ir geba jas diegti“, – teigia A. Jusas.

Ūkininkai nusiteikę pokyčiams

„Timac AGRO Lietuva“ vadovo žodžiams antrina ir Kėdainių r. ūkininkas Remigijus Gružas, 270 ha plote ūkininkaujantis jau daugiau nei 20 metų.  „Augalininkystės ūkyje naudojame daug labai įvairių produktų, o siūlomi „Timac AGRO Lietuva“ nėra iš pigiųjų. Tad vietoj jų būtų galima efekto siekti beriant didelius kiekius salietros.  Tačiau terminai „tvarus ūkininkavimas“ ir „inovacijos“ šiandien svarbūs ne tik mokslininkams, kaip buvo dar visai neseniai, bet ir ūkininkams. Mes suprantame, kas yra tvarus ūkininkavimas ir norime taikyti tokias technologijas, kurios šį tvarumą garantuotų“, – kalba R. Gružas, atkreipiantis dėmesį, kad daugelis Lietuvos ūkininkų su ES parama yra įsigiję labai modernios žemės ūkio technikos, tačiau ne visada išnaudoja jos galimybes. „Tarkime, mums į dirvą įterpti „Timac AGRO Lietuva“ įsigytas startines trąšas buvo labai paprasta. Bėrėme jas kartu su žieminių kviečių ir rapsų sėklomis, kadangi sėjamoji yra su specialia trąšadėže. Tiesiog akyse sėkmingai „startavę“ žiemkenčiai tikrai pranoko lūkesčius“, – džiaugiasi ūkininkas.

Telšių rajone mišrų ūkį vystantis Arūnas Usis  su  „Timac AGRO Lietuva“ bendradarbiauja nuo pat šios įmonės įkūrimo susikūrimo 2010 – taisiais.

„Tai, ką siūlo ši įmonė, yra ateities produktai. Pabandėme ir patiko“, — žemaitiškai trumpai komentuoja pašnekovas, dirbantis 1000 ha mišriame šeimos ūkyje.

A.Usio nuomone, tokius organinės kilmės produktus šiuo metu turėtų rinktis visi  ūkininkai, kuriems nepriimtinas perdėtai intensyvus ūkininkavimas vien trumpuoju periodu, netaikant sėjomainų, alinant dirvožemį, teršiant aplinką ir negalvojant apie tai, kas liks ateinančioms kartoms. „Šiuo metu, kai akcentuojamas Europos žaliasis kursas, kai užsibrėžtas tikslas žemės ūkyje mažinti pesticidų kiekius, tokie produktai, kokius siūlo „Timac AGRO Lietuva“, bus neabejotinai gera alternatyva“, — prognozuoja A. Usis, pats šiais organinės kilmės produktais sėkmingai tręšiantis galvijų pašarams auginamus kukurūzus, taip pat žieminius kviečius bei rapsus, kurių derliai džiugina.

Tvariai ir atsakingai teigia siekiantis ūkininkautis ir Vilkaviškio r. ūkininkas Gražvydas Damidavičius.  „Šiais metais prie gauto derliaus ne tik kokybiški „Timac AGRO Lietuva“ produktai, bet ir pati gamta prisidėjo. Tad net prastesniuose plotuose kūliau 8 t/ha žieminių kviečių, 4 t/ha rapsų, 4,5 t/ha žirnių.  Būtinai šiuos produktus naudosiu ir kitais metais. Ir ne tik aplinkosauginiais, bet ir ekonominiais tikslais, nes kai naudoji pavienius mikroelementus, perki vario, jei šis nepadeda, perki cinko ir  t.t.  O kai naudoji vieną produktą, labai lengva įvertinti jo ekonominį efektą“, — teigia Suvalkijos krašto ūkininkas.  

 G. Damidavičiaus nuomone, visuomenėje susiformavusi klaidinga nuomonė, esą žiemos laikotarpiu, jei tik nelaiko gyvulių, ūkininkai gali sau leisti atostogauti — iš tiesų ūkininkas turi nuolat tobulėti, ieškoti informacijos, dalyvauti seminaruose, nes visa tai plečia akiratį ir keičia požiūrį į patį ūkininkavimą.

Galutinį verdiktą taria Lietuvos mokslininkai    

  Įmonės „Timac AGRO Lietuva“ produktų vadovė, agrarinių mokslų daktarė Skirmantė Balnytė – Rusė teigia, kad įmonei pažangiai dirbančių šalies ūkininkų lūkesčiai yra puikiai žinomi – žmonės atviri naujovėms, tačiau nori būti tikri, kad jos nenuvils lūkesčių. Todėl įmonė aktyviai bendradarbiauja su žemės ūkio srityje dirbančiomis Lietuvos mokslo institucijomis, užsako joms atlikti konkrečių produktų tyrimus. Taip pat mokslininkų prašoma pateikti šių produktų naudojimo rekomendacijas Lietuvos sąlygomis.

Kalbinta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vokės filialo mokslininkė habil. dr. Liudmila Tripolskaja pasakoja, kad sertifikuotiems, užsienio šalyse lauko sąlygomis jau išbandytiems produktams analogiškas ištyrimas ir Lietuvoje yra labai naudingas, nes skirtingose šalyse skiriasi klimatas, dirvožemis, sėjamų kultūrų veislės. Todėl ir tais atvejais, kai prognozuojamas teigiamas produkto poveikis, tyrimas atsako į klausimą, kokia šio poveikio reikšmė.

„Šiais metais tyrėme biologiškai aktyvių „Timac AGRO Lietuva“ produktų įtaką bulvių derliui ir gumbų kokybei. Vieni šių produktų skatina šaknų augimą ankstyvose vystymosi  stadijose,  kiti didina fotosintezę, darančią įtaką gumbų derliui. Kuo aktyvesnė fotosintezė, tuo daugiau sausųjų medžiagų augalas sukaupia, todėl galima tikėtis didesnio produkcijos derliaus. Aiškinomės, vieną ar du kartus tikslinga augančias bulves šiais preparatais purkšti. Analogiški tyrimai atliekami ir su grūdiniais augalais. Ūkininkams labai svarbu ne tik turėti galimybę rinkoje įsigyti efektyvių trąšų ar kitokių reikalingų produktų, bet ir žinoti tikslią technologiją, kaip šias medžiagas naudoti. Todėl įmonės „Timac AGRO Lietuva“ veiklos modelis tikrai yra sveikintinas“, — reziumuoja habil. dr. L. Tripolskaja.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Gazprom“ atsisakė savo antrinės įmonės Vokietijoje

Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ atsisakė savo antrinės įmonės Vokietijoje...

Pramonė
09:11
„Fredos“ įmonių grupė jungiasi prie 190 mln. Eur dydžio projekto Latvijoje Premium

Rimas Varanauskas, UAB „Freda“ ir UAB „Geras baldų fabrikas“ kontrolinio akcijų paketo savininkas teigia...

Pramonė
05:45
Verslo plėtra: kad noras augti nevirstų nesėkme Premium

Net jei verslo pradžiamokslis įveiktas, įmonės augimas maloniai džiugina širdį, nusprendus imtis plėtros,...

Gazelė
05:45
Ūkininkai lengvatų trąšoms nesulauks, bet galės modernizuoti techniką 2

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad valstybė nemato poreikio kurti lengvatų ūkininkams,...

Pramonė
2022.04.03
JAV išbraukė rusiškas trąšas iš sankcijų, bet pasaulinei kainai įtakos tai nepadarė 3

Jungtinės Valstijos atvėrė galimybę prekiauti rusiškomis trąšomis, tačiau Lietuvos žemės ūkio specialistai...

Pramonė
2022.04.03
„Išskirtinai sunkų“ ketvirtį „Tesla“ pristatė 68% daugiau elektromobilių

„Tesla“ šeštadienį pranešė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius visame pasaulyje pristatė 310.048...

Automobiliai
2022.04.02
Lūžio taškas: Lietuvoje – nulis rusiškų dujų 38

Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų...

Pramonė
2022.04.02
Italija ir Ispanija planuoja naują dujų jungtį priklausomybei nuo Rusijos mažinti

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad su Ispanijos kolega aptarė idėją nutiesti dujotiekį...

Pramonė
2022.04.01
G. Nausėda: Europai grįžti prie rusiškų dujų po karo būtų didžiausia klaida

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą...

Verslo aplinka
2022.04.01
V. Dombrovskis: ES aiškiai apsisprendė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo...

Verslo aplinka
2022.04.01
„Vilniaus baldų“ šešių mėnesių grynasis pelnas siekė 6,808 mln. Eur

Baldų AB „Vilniaus baldai“, kurios finansiniai metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.,...

Pramonė
2022.04.01
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium 3

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
2022.04.01
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku