Klaipėdos LEZ investuotojams pristatoma per 3D modelį
3D modelis vartotojams leidžia ne tik laisvai „keliauti“ po zoną, nagrinėti teritorijos pastatų ir kitų objektų išsidėstymą, sklypus, aukščius bei spalvines gamas, bet ir rasti įmones, matyti įvairias požemines komunikacijas, matuoti atstumus ir kt.
Investuotojams ir LEZ valdymo bendrovei trimatis modelis pravers ir planuojant plėtrą: į modelį bus galima nesunkiai įkelti planuojamus naujus objektus, įvertinti jų vaizdą, darną, poveikį kaimynystei.
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, pranešime spaudai komentuoja, kad šis modernus įrankis stiprins uostamiesčio kaip inovacijomis ir technologijomis grįsto miesto įvaizdį bei padės pritraukti naujų investicijų tiek tradicinės, tiek ir pažangiosios pramonės bei gamybos srityse.
„Trimatis modelis yra nedidelis, tačiau svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų ilgalaikę viziją: tapti moksliniais tyrimais, inovacijomis, išmaniosiomis technologijomis ir aukščiausia pridėtine verte grįstu išmaniosios pramonės ir technologijų parku. Ateityje ir toliau plėsime infrastruktūrines, socialines ir kitas priemones, kurios Klaipėdą darytų patraukliausia vieta ne tik gamybai, bet ir produktų, procesų ir technologijų kūrybai“, – pabrėžia E. Kiudulas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad trimatis modelis taps svarbiu įrankiu diskutuojant su naujais investuotojais, ypač kol nėra visiškai atšaukti skrydžių bei karantinavimosi ribojimai.
Arūnas Urbšys, modelį sukūrusios UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, tvirtina, kad Klaipėdos LEZ tapo pirmoji tokį įrankį susikūrusi laisvoji zona Lietuvoje ir, ko gero, visame kaimyniniame regione.
Modelis buvo sudarytas sujungus bepiločiais orlaiviais darytus tūkstančius skirtingų rakursų nuotraukų su įvairia kita informacija – komunikacijų, inžinerinių tinklų brėžiniais, sklypų ribomis ir kt.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ klientai – 44 įmonės, 36 iš jų – LEZ įmonės statusą turinčios kompanijos.
Per praėjusius metus LEZ teritorijoje sukurta 500 naujų darbo vietų, o bendras darbuotojų skaičius padidėjo iki 5.900. Skaičiuojama, kad kiekvienas teritorijoje investuotas euras sukuria dar bent 2-3 kartus daugiau vertės likusiam pajūrio regiono verslui, o šis efektas turėtų dar labiau išryškėti LEZ įmonėms plečiant moksliniais tyrimais grįstas aukštos pridėtinės vertės veiklas.
LEZ įmonės statusą turinčių kompanijų bendra apyvarta 2019 m. sudarė 1,16 mlrd. Eur, investuotojai per praėjusius metus įgyvendino 18,3 mln. Eur vertės plėtros projektų. Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai iš Lietuvos tiekėjų pirko prekių ir paslaugų už 290 mln. Eur.
Pernai buvo pasirašytos dvi stambios sutartys – su Vokietijos polimerų milžine „Rehau“ ir su stambia Estijos metalo apdirbimo pramonės kompanija „BLRT Grupp“. Be to, ankstesni LEZ investuotojai toliau augino apimtis plėsdami gamybinius, sandėliavimo ir, svarbiausia, mokslinių tyrimų pajėgumus.
Nors šiuo metu, anot E. Kiudulo, gana sunku prognozuoti galimos antros pandemijos bangos įtaką, bent jau kol kas anksčiau suplanuotos investicijos daugeliu atvejų nėra stabdomos.
Naujausioje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros padalinio (UNCTAD) ataskaitoje nurodoma, kad šiemet ir kitąmet visame pasaulyje prognozuojamas mažesnis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas, o atsigavimo laukiama tik 2022 m. Bet Manto Katino, „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus, teigimu, Lietuva šiuo metu turi apie 10 paskutinėje sprendimo priėmimo fazėje esančių investicinių projektų.
Agentūra per pastaruosius mėnesius investuotojams organizavo daugiau kaip 10 virtualių vizitų, po kurių sulaukė labai pozityvių atsiliepimų.
