Pramonės produkcija per metus išaugo 6,3%

Pramonės produkcijos pardavimo ne Lietuvos rinkoje dalis sumažėjo 0,5% ir sudarė 66%, Lietuvos rinkoje – padidėjo 0,5 proc. punkto ir sudarė 34%.

Daugiau negu pusę (57,4%) ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos vertės sudarė ne euro zonos šalims parduotos produkcijos vertė.

Pramonės įmonių ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos vertė sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 11,3% to meto kainomis.

Padidėjimą lėmė išaugęs rafinuotų naftos (7%), baldų (15,4%), chemikalų ir chemijos produktų (8,7%) produkcijos pardavimas. Ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, vertė 2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn., padidėjo 12,7% to meto kainomis. Euro zonos šalyse parduotos pramonės produkcijos vertė padidėjo 6,5% to meto kainomis, ne euro zonos ES šalyse – 15,1%. Pramonės produkcijos pardavimo vertė Lietuvos rinkoje padidėjo 13,8% to meto kainomis, be rafinuotų naftos produktų – 16%.

Per mėnesį sumažėjo 

Statistikos departamentas skelbia, kad, išankstiniais duomenimis, 2018 m. sausį visa pramonės produkcija sudarė 1,8 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. gruodžio mėnesiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,1% palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 0,9%).

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 23,1% (nepašalinus – 5,9%), pagrindinių metalų gamybos produkcija –17,4% (nepašalinus – 3,5%), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija – 15,6% (nepašalinus – 37,3%), rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 14,3% (nepašalinus – 19,2%).

„Luminor“: gali tekti gerinti BVP prognozę

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pastebi, kad pernykštį dviženklį sprintą tęsia nuo pakilimą išgyvenančio statybų sektoriaus sėkmės itin priklausoma kasybos ir karjerų eksploatavimo veikla – jos produkcija šoktelėjo beveik ketvirtadaliu. O svarbiausiai šalies eksportuotojai – apdirbamajai gamybai (atmetus rafinuotų naftos produktų gamybą) – savo produkciją pavyko padidinti net 9,4%.

Analitikės teigimu, energingą apdirbamosios pramonės šakų startą šiemet, pirmiausia, lemia palankios makroekonominės aplinkybės Lietuvoje ir ypač eksporto rinkose.

Eurozona – kertinė mūsų eksporto kryptis demonstruoja naujas aukštumas fiksuojančius tiek verslo, tiek gyventojų lūkesčių rodiklius, aktyvėjančią investicijų paklausą ir kylantį namų ūkių vidaus vartojimą. Tai reiškia gausesnius užsakymus mūsų eksportuojančioms veikloms.

„Apibendrinant, jei apdirbamosios gamybos įmonėms pavyks išlikti konkurencingoms ir palaikyti tokią produkcijos plėtrą, kokią stebime dabar, būsime priversti gerinti savo BVP prognozę šiems metams. Šiuo metu galiojanti mūsų komandos BVP augimo prognozė 2,8%“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

VŽ rašė, kad 2017 m. sausio–gruodžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 20,5 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 7,1% alyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 7,2%).