„Akmenės cementas“ – dalis Lietuvos statybos istorijos

Įmonė pradėta statyti 1947 m., o cementą gaminti pradėjo 1952 m. Cemento gamybos Lietuvoje tarpukariu nebuvo, nors tuo metu ir buvo aptikti kalkakmenio klodai. Prasidėjus karui mintys apie cemento gamybą Lietuvoje trumpam atsitraukė, bet vis grįždavo, nes tokia gamykla Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje buvo, o Lietuvoje – ne, čia cementą importuodavo. Po karo nuspręsta pasinaudoti tarpukario atradimais ir pastatyti cemento gamyklą.

Pagrindinis įrenginys gamykloje, kurį darbuotojai vadina krosnimi, nors krosnies tai nė iš tolo neprimena, buvo ilgas, apie 180 m ilgio vamzdis cementui šlapiuoju būdu gaminti. Pirmosios „krosnys“ buvo atvežtos iš ardomos gamyklos Vokietijoje ir sumontuotos. Anais laikais gamykloje veikė 8 sukamosios krosnys, kurios gamino net 3,5 mln. t kokybiško cemento..

Nepriklausomybė atvėrė naujas duris

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo cemento gamykla prarado didžiąją dalį rinkos. Sovietmečiu iš 3,5 mln. t cemento didesnė dalis buvo vežama gilyn į SSRS, kita dalis sunaudojama čia, Lietuvoje. Nepriklausomybė privertė galvoti apie eksportą, atvėrė naujas galimybes.

„Vieni pirmųjų iš Lietuvos statybinių medžiagų gamintojų pradėjome savo produkcijos eksportą į Vakarų Europą, konkrečiai – Suomiją ir Švediją. Eksportavome per Klaipėdos uostą, kuris neužšąla, juo patogu naudotis visus metus. Tuomet atstumas iki Skandinavijos šalių atrodė labai didelis, o dabar tai jau nėra taip toli“, – linksmai prisimena p. Zaremba.

„Akmenės cementas“ vis nuožmiau brovėsi į Vakarų rinką, eksportas nešė pelną. Pagaliau buvo pasiekta, kad net 50% apyvartos sudarė eksportas. Nors p. Zaremba teigia, kad gamykla Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dar nelabai galėjo pasiūlyti naujovių, tačiau tuomet užteko to, kad cementas tiesiog pasižymėjo kokybe. Tačiau eksporto partnerius ir rinkas dar reikėjo perprasti.

Plačios galimybės Vakarų šalyse

Kai 1998 m. pradėjo augti Lietuvos rinka ir horizonte pasirodė galimybė įstoti į ES bei išnaudoti būsimos narystės atveriamą didelę Europos rinką, „Akmenės cementas“ pradėjo naują, labai reikšmingą etapą. Įstojimas į ES stipriai pastūmė į priekį. Vien Lietuvai reikėjo per milijoną tonų cemento, šie skaičiai buvo artimi klestėjimo laikams sovietmečiu. Tačiau kartu sekė ir naujos problemos.

„Tuo metu jau eksportavome cementą į Suomiją, Švediją, Latviją, Tačiau pasaulinėse rinkose pradėjus kilti anglių kainoms didėjo ir bendrovės kuro sąnaudos. Tuo metu turėtos technologijos jau buvo išnaudojusios savo potencialą, o tolesnis sąnaudų augimas kėlė grėsmę bendrovės konkurencingumui. Skaičiavome, svarstėme, važinėjome pas kolegas galvodami, kaip sumažinti kuro sąnaudas ir atsinaujinti. Daug variantų nebuvo. Tuo metu cementą gaminome šlapiuoju būdu tam išeikvodavome daug vandens, kurį vėliau reikėdavo išgarinti sunaudojant daug kuro. Norėdami sunaudoti kuo mažiau vandens ir energijos bei taip sumažinti sąnaudas, nusprendėme pradėti gaminti cementą sausuoju būdu“, – apie įmonės problemas ir jų sprendimo būdus pasakoja vadovas.

Cemento gamybos būdai yra trys: šlapias, pusiau šlapias ir sausas. Sausuoju būdu cementas gaminamas pasitelkiant natūralią drėgmę. Tam įmonei reikėjo statyti naują technologinę liniją. Technologijos pakeitimo darbai prasidėjo 2007 m., buvo pasirašytos paskolų sutartys net su šešiais Lietuvos bankais. Niekas nesitikėjo, kad jau kitais metais pečius prislėgs krizė.

Krizė metams pristabdė veiklą

„Tai mums visiems buvo labai didelis iššūkis, – atsidūsta p. Zaremba. – Įmonę pradėjo gaubti juodi debesys, slėgė paskolos, pasirašytos sutartys, o įranga jau buvo gaminama. Sprendėme, ką daryti, nes sumažėjus statybų mastams Lietuvoje ir visame pasaulyje natūraliai pardavėme mažiau cemento, gavome mažiau pelno. Mąstėme netgi visiškai atsisakyti jau pradėtų investicijų. Tačiau galiausiai sveikas protas nugalėjo, padarėme metų pauzę. Per tą laiką suvažiavo įranga, ji pragulėjo nenaudojama visus metus. Galiausiai atnaujinome investicinį procesą, pradėjome montuoti gautus įrenginius. Dabar labai džiaugiamės savo sprendimu, nuo 2014 m. rugpjūčio pradėjome dirbti su nauja technologija, senosios jau visai nebenaudojame.“

Nauja gamyba – sudėtingas procesas, įmonės darbuotojams teko mokytis iš naujo. Ponas Zaremba pripažįsta, kad daug streso buvo visiems: „Su mumis dirbo kviestiniai specialistai iš Vakarų, užtrukome pusantrų metų, kol viską perpratome. Tačiau investicijos iš karto atnešė teigiamų rezultatų, sumažėjo cemento savikaina, pagerėjo kokybiniai parametrai.“

Šiandien įmonės valdyba džiaugiasi, kad nauja technologija pasiteisino. Jei ne tai – patys darbuotojai pripažįsta: vargu ar „Akmenės cementui“ būtų pavykę konkuruoti su aplinkiniais gamintojais.

Bent 50% kuro sąnaudų bus alternatyvios

Gamyklą galime vadinti inovatyvia. Artimiausioje ateityje planuojama mažiausiai pusę sunaudojamo kuro pakeisti alternatyviu.

Šiuo metu deginamos tik naudotos padangos ir alternatyviu kuru keičiama vos 5% viso kuro. Ponas Zaremba teigia, kad ne viskas priklauso nuo įmonės: „Kurui pakeisti alternatyviu reikalingas kietasis atgautasis kuras (KAK), kurį naudoja beveik visos cemento gamyklos, tačiau Lietuvoje jo nėra pagaminama pakankamai. Būtų galima importuoti, bet Lietuva šiuo metu neleidžia įsivežti atliekų, taip pat ir tokiu pagrindu pagaminto KAK.“

Šiuo metu Naujosios Akmenės gyventojai teigia net nepastebintys, jog jų mieste yra gamykla: miestelis žalias. Ponas Zaremba sako, kad tai naujosios technologijos privalumas, ji užtikrina nedidelį išmetamų dujų kiekį, tad net pro gyvenamojo namo kaminą kartais išeina daugiau dūmų nei pro šios gamyklos kaminus.

Lietuvos rinkai – pirmenybė

„Akmenės cemento“ vadovas sakosi pirmiausia besiorientuojantis į Lietuvos rinką ir čionykščius klientus, kurie nuperka apie 70% visos įmonės produkcijos. Lietuvoje sunaudojama apie 850 000 t gamyklos cemento. Žinoma, įmonė dairosi ir į užsienio rinką: „Mums itin svarbios Skandinavijos šalys. Ten produkcijai keliami itin aukšti reikalavimai ir mes juos atitinkame, pati rinka ten itin stabili. Eksportuojame ir į Lenkiją, Baltarusiją. Esame dirbę ir su Rusija, tačiau ši rinka šiuo metu uždaryta visiems cemento gamintojams iš užsienio“, – sako p. Zaremba.

Nors „Akmenės cementas“ yra vienintelis cemento gamintojas Lietuvoje, tai nereiškia, kad čia negalima gauti ir iš užsienio atvežtų produktų. Į Lietuvą importuoja skandinavai, lenkai, baltarusiai. Įmonės vadovas pripažįsta, kad konkurencija ganėtinai didelė, tačiau lietuviškas cementas Lietuvoje vis tiek bus perkamesnis nei užsienietiškas: jo asortimentas yra platesnis nei atvežtinio. Tiesa, tokia pati padėtis ir su eksportu: lietuviškojo pasirinkimas yra mažesnis nei vietinio. Be to, cemento pardavimui didelę įtaką daro ir logistika: Lietuvoje „Akmenės cementas“ savo produkciją klientams gali pristatyti griežti pagal numatytą grafiką vagonais, vilkikais cementovežiais, maišuose, o į užsienį tenka gabenti supakuotą ir didesniais kiekiais bei ten sandėliuoti.

Tarp naujovių – cementas keliams betonuoti

„Akmenės cementas“ prieš dešimt metų pristatė naują cemento rūšį, tinkančią nuotekų, vandenvalos projektams, uostams. Tam naudojamas šlakas, vežamas iš Ukrainos. Produktas pasiteisino – vartotojai priprato, projektuotojams darbas palengvėjo, rinka didėja.

Šiuo metu bendrovė didelį dėmesį skiria keliams. Pernai pradėtas gaminti specialus kelių rišiklis, naudojamas kelių tiesimui, jų pagrindui paruošti ir sutvirtinti. Tai cementas su specialiu gruntu ir chemikalais. Produktas buvo pagamintas pasitelkus Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkus, atlikus ne vieną bandymą. Nors šis produktas gaminamas tik nuo praeitų metų pavasario ir nedideliais kiekiais, jis jau turi savo rinką Lenkijoje, kur betoniniai keliai yra patys populiariausi.

„Dėl sovietmečiu netinkamai nutiestų betoninių kelių Lietuvoje vis dar vyrauja nusistatymas prieš betoninius kelius. Tačiau turėtume pripažinti, kad šiuolaikiniai betoniniai keliai yra puikūs, tiesiami naudojant naujausias technologijas ir niekuo neprimena tų senovinių kelių. Šiuo metu labai domimės keliais, mokomės, tikimės, kad betoniniai keliai išpopuliarės ir Lietuvoje, o mums teks prisidėti juos tiesiant“, – viliasi įmonės vadovas.

infogr.am::infogram_0_b6df7db5-460b-4b70-8219-125c1682a04e

Maža, tačiau reikšminga gamykla

Pasaulyje kasmet pagaminama apie 3,7 mlrd. t cemento. Daugiau nei 50% jo pagaminama ir sunaudojama Kinijoje, antra pagal dydi yra Indijos rinka, po jos – JAV ir ES. Todėl, anot p. Zarembos, Lietuva, sunaudodama apie 1 mln. t, yra nereikšminga pasaulyje, bet labai reikšminga „Akmenės cementui“, kuris „namuose“ parduoda 70% savo produkcijos. Pagrindiniai miestai, kuriuose cemento reikia daugiausia, neabejotinai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Ir nors betoninių namų statoma mažiau, nes pasikeitė mada, p. Zaremba tvirtina dėl to neliūdintis: „Negalima tikėtis, kad viskas bus taip pat, kaip prieš 20–30 metų. Mes visus pokyčius priimame ir žiūrime į tai kaip į normalų reiškinį. Cemento namams sunaudojama mažiau, tačiau atsiranda kitos konstrukcijos, kurioms vis tiek reikia cemento ir ilgainiui cemento vartojimas išlieka stabilus.“

„Akmenės cementas“ yra tarsi vienu siūlu surištas su betono, gelžbetonio konstrukcijų ir detalių gamintojais, cementas sudaro esminę šių specialistų gaminamos produkcijos dalį. Todėl net ir pasikeitusios mados neturi įtakos plačią ir dinamišką istoriją turinčiai įmonei.

„Kad ir kokie pokyčiai mūsų laukia, žiūrime į juos teigiamai. Išgyvenome daugybę etapų ir juos įveikėme, tad įveiksime ir dar laukiančius“, – šypsosi p. Zaremba.