Vyriausybės priemonių planas pramonininkų akimis

Vyriausybės laukia sunkūs 4 metai deklaruotiems tikslams įgyvendinti. Tikimės, kad šis planas taps realiu kryptingo reformų ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo kalendoriumi.

Sveikintina, kad priemonių plane skirtas didelis dėmesys Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybei bei efektyvumui didinti.

Atsižvelgta iš esmės į visus LPK pasiūlymus – džiugina, kad Vyriausybė pagaliau įsiklausė į verslo bendruomenės pasiūlymas. Planas geras, reikia tikėtis, kad ir jo įgyvendinimas bus toks pat ir pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Sveikintina planuojama biudžeto formavimo sistemos pertvarka, tokiomis priemonėmis kaip viešųjų finansų planavimo susiejimas su Vyriausybės prioritetais, siekiamais rezultatais visuose biudžeto formavimo ir įgyvendinimo etapuose.

Mokesčių srityje džiaugiamės matydami, kad atsižvelgta į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu.

Teigiamai vertiname jau ne kartą LPK teiktą siūlymą perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Taip pat palankiai vertiname planus pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Teigiamas ketinimas išanalizuoti galimybes taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, tik žinoma, jei tai būtų įgyvendinta.

Priemonių plane šiais metais numatoma siekti nacionalinio susitarimo dėl darbo užmokesčio kėlimo. Lietuvos pramonininkų konfederacija jau ne kartą yra pabrėžusi, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės.

Visų pirma, reikia kalbėti apie susitarimą dėl švietimo, dėl regionų ir demografijos, dėl biurokratinio aparato peržiūrėjimo, valstybės sąnaudų valdymui peržiūrėjimo. Atlyginimai būtų tik viena iš bendro žmonių gerbūvio kėlimo dalių.

Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypatingai svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo.

Šiam tikslui priemonių plane numatyta sukurti ir įdiegti kompleksines priemones tradicinės pramonės transformacijai paskatinti. Ar jos bus efektyvios priklausys nuo jų faktinio realizavimo, tačiau tikėtina, kad kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų.

Vyriausybė formuodama regioninės politikos priemones atsižvelgė į didelę dalį LPK pasiūlymų ir numatė tokias priemones kaip: sukurti infrastruktūros optimizavimo ir subalansuotos plėtros mechanizmą, skatinti savivaldybių infrastruktūros valdytojų konsolidavimą, siekiant sumažinti valdymo kaštus ir padidinti finansinį investicijų gyvybingumą, keisti sprendimų priėmimo ir valdymo regionų lygmeniu principus, orientuojantis į investicijų grąžą ir atsiperkamumą. Šios priemonės turėtų prisidėti prie efektyvesnio lėšų panaudojimo ir pridėtinės vertės nekuriančios infrastruktūros kūrimo.

Vyriausybė priemonių plane numatė priemones padėsiančias skatinti investicijų pritraukimą į regionus. Ypatingai sveikintinas planuojamas verslo partnerių ir bendruomenių įtraukimas į savivaldybių ir regionų investicijų planavimą. Tikimės, kad šia priemone bus įgyvendinamas faktinis verslo atstovų dalyvavimas regionų plėtros tarybose, numatant jiems ir balsavimo teisę.

Deja, bet priemonių plane dėl regionų pasigendame labai svarbaus elemento – regioninės politikos koordinavimo sutelkimo vienose rankose, todėl iš esmės regioninės politikos įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo Vidaus reikalų ministerijos gebėjimo koordinuoti veiksmus ir tinkamai įtraukti Ūkio, Finansų ir kitas ministerijas.

Matomos pastangos konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, modernizuoti valstybės informacines sistemas, paskatinti viešojo sektoriaus, taip pat tradicinės pramonės skaitmenizaciją (e-resident, 3 D statybos sektoriuje).

Tačiau pasigendame esminių priemonių tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip energetika. Deja, bet nėra numatytos jokios konkrečios priemonės, užtikrinsiančios pramonei taip reikalingas konkurencingas energijos išteklių kainas, nenumatyta kaip spręsime energijos gamybos decentralizavimo klausimus ir kt.

Be to, kai kurios priemonės mažiau konkrečios nei išdėstyta Vyriausybės programoje. Pavyzdžiui, Vyriausybės priemonių plane nebelieka programoje numatyto tikslo įkurti koordinavimo tarybą, sudarytą iš suinteresuotų institucijų atstovų ir išorės ekspertų, kurios viena iš funkcijų būtų institucijų veiksmų koordinavimas ir Lietuvos galimybių pristatymo užsienyje klausimais.

Socialiai orientuotas Vyriausybės planas, tikėkimės, nesukels biudžeto subalansavimo iššūkių ir ministrų kabinetas yra nusimatęs pakankamas ekonomikos augimo skatinimo ir investicijų pritraukimo priemones.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta nemažai struktūrinių reformų. Tokioms reformoms reikia politinės valios, sutarimo tarp Seimo ir Vyriausybės bei stipraus palaikymo.

Tikimės, kad ši Vyriausybė ir Seimas nestokos nei vieno, nei kito ir suplanuotos reformos bus įgyvendintos, nebijant sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos ir negalvojant kaip tai paveiks politikų galimybes būt perrinktais kitai kadencijai.