Norfa | Lietuviškas tinklas Norfa | Lietuviškas tinklas Norfa | Lietuviškas tinklas Norfa | Lietuviškas tinklas Norfa | Lietuviškas tinklas

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2024-04-29 10:00

Kodėl „Norfa“ pasirinko decentralizuotą IT sprendimą

Dainius Dundulis, UAB „Rivona“ generalinis direktorius ir UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.
Dainius Dundulis, UAB „Rivona“ generalinis direktorius ir UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.
Informacinių technologijų (IT) saugumas įmonėje – šios dienos viena iš didžiausių aktualijų ir daugeliui – nuolatinis galvos skausmas. Be didesnių ar mažesnių IT sistemų šiandien neįsivaizduojama nei viena įmonė, joje valdomi procesai, duomenų kaupimas ir analizė, priimami sprendimai. Dar didesni iššūkiai šioje srityje kyla įmonėms, kurių veikla apima daugybę padalinių ir šimtus tūkstančių klientų, pavyzdžiui, prekybos tinklams.

„Neįvardinsiu detaliai, kokius sprendimus siekdami IT sistemų saugumo ir patikimumo esame įgyvendinę, bet nuolat tobuliname sistemas atsižvelgdami į šios srities ekspertų ir specialistų patarimus, – pasakoja Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. – Tačiau galiu atskleisti, kad mes savo IT sistemą esame padarę kiek kitaip, nei mūsų konkurentai.“

Kodėl serveris – kiekvienoje parduotuvėje?

Jis pasakoja, kad jei net pagrindinis įmonės duomenų centras dėl kokių nors priežasčių „sustoja“, visos Lietuvoje veikiančios 158 „Norfa“ parduotuvės ir mėsos, pieno, miltinių ir kitų produktų gamybos padaliniai visoje šalyje gali dirbti autonomiškai nepatirdami kritinių iššūkių.

„Prekybos tinklas patiria rimtų iššūkių, kai turi centralizuotą IT sistemą, nes sutrikus pagrindiniam duomenų centrui ar ryšiui su juo parduotuvė negali dirbti. Kiekviena „Norfos“ parduotuvė turi po lokalų serverį, kuris, esant poreikiui, leidžia dirbti autonomiškai tiek, kiek reikalauja situacija. Tai jau išbandyta realiai ir toks sprendimas visiškai pasiteisino. O kai sistema atstatoma po sutrikimų, serveriai ir duomenų centras sinchronizuojasi tarpusavyje bei vyksta reikalingų duomenų apsikeitimas“, – pasakoja D. Dundulis.

Maža to, kiekviena kasa sugeba aptarnauti pirkėją autonomiškai net tuo metu neturėdama ryšio su apskaitos sistema. Jo žiniomis, tokia sistema Lietuvoje iš visų prekybos tinklų įdiegta tik „Norfos“ prekybos tinkle. Todėl čia niekada nekyla pavojaus, kad į parduotuvę užsukęs klientas negalės apsipirkti dėl neveikiančių kasų, kurios negali susisiekti ar „susikalbėti“ su lokaliu serveriu ar duomenų centru.

„Tiesa, esame planavę perdaryti sistemą ir dirbti per centrą, bet gyvenimas ir konkretūs įvykiai įrodė, kad toks sumanymas būtų klaida, jo atsisakėme“, – prisimena „Norfos“ vadovas ir savininkas.

Apdrausta 4 kartus ir dar keliaus į debesis

„Norfos mažmena“ neseniai tobulino IT sistemas, pakeitė duomenų centro įrangą, kuri visa dubliuojasi.

„Pagrindinius serverius įkurdinome skirtingose geografinėse vietose. Jei vienas jų sustotų, akimirksniu darbą perimtų kitas. Be to, visa informacija kopijuojama, atliekami kiti veiksmai. Galima sakyti, kad visa mūsų informacija yra „apdrausta“ 4 kartus, – pasakoja „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ generalinis direktorius. – Ir suprantama, esame įdiegę ugniasienes bei kitus IT sistemų saugumui būtinus sprendimus.“

Jis atskleidžia, kad IT sistemą planuojama ir toliau tobulinti bei didinti joje talpinamų duomenų saugumą.

„Kitas suplanuotas žingsnis – sukauptus duomenis periodiškai atidavinėti saugoti į debesis kitoje valstybėje. Taip informacijos saugumas ir sistemos patikimumas bus dar papildomai apdrausti“, – įsitikinęs D. Dundulis.

Pirkėjų asmeniniai duomenys – nereikalingi

Jis akcentuoja, kad prekybos tinklo „Norfa“ fizinių nuolaidų kortelių turėtojai neprivalo pateikti jokių asmeninių duomenų.

„Prieš daugelį metų, kai pradėjome platinti „Norfa“ nuolaidų korteles, rinkome ir kai kuriuos asmeninius pirkėjų duomenis. Tačiau prieš keletą metų visus šiuos duomenis sunaikinome ir dabar mūsų pirkėjas, kuris prašo ir gauna nuolaidų kortelę, asmeninių duomenį neturi pateikti. Taigi, net įsilaužus į mūsų sistemas nusikaltėlis neras jokių pirkėjo asmeninių duomenų, todėl, matyt, ir tikslo įsilaužti nėra. Mūsų sprendimas buvo neturėti tokių duomenų, nes, kai jų nėra, nėra ir ką vogti. Todėl esame labai saugūs“, – nusišypso D. Dundulis ir primena savo mėgstamą tiesą: jei nori sutaupyti elektros, reikia jos nenaudoti, o jei nenori nusižengti dėl duomenų apsaugos – nereikia jų turėti.

Atsakydamas klausimą, ar neturint pirkėjų asmeninių duomenų gali pakankamai giliai analizuoti pirkėjų įpročius, poreikius ir prognozuoti ateitį, D. Dundulis užtikrintai atsako: „Mums užtenka čekių ir jų išsamios analizės įvairiais pjūviais.“

„Pasitelkus IT sprendimus iš turimos informacijos gauname įvairiausius mums naudingus duomenis, kuriuos pasitelkę galime priimti reikiamus sprendimus. Kita vertus, galima turėti ir daugiau duomenų, bet ar juos sugebėsime išanalizuoti ir pasitelkti sprendimams priimti?, – retoriškai klausia D. Dundulis. – Reikalingi tik tie duomenys, kurie yra naudojami sprendimams priimti. Jei duomenys neveda prie pokyčių, – kam jie reikalingi. Nebent tiems, kurie parduoda sistemas tokiems duomenims gauti ir kaupti.“

Anot „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinio direktoriaus, IT sistemų ir kibernetinio saugumo tema – neišsemiama ir nuolat atsinaujinanti. Nes kai sukuriamas naujas saugumo įrankis, atsiranda tų, kurie bando šiuos įrankius „nulaužti“. Todėl bet kuri įmonė priversta nuolat investuoti į IT sistemas ir tobulėti.

52795
130817
52791