„Norfos“ gaminiai: pirkėjas gali būti tikras – jam nesiūlome rūkytų gaminių padirbinių

Portalas vz.lt rašė, kad iki metų vidurio EK planuoja imtis veiksmų dėl Europos maisto saugos tarnybos pateiktų mokslinių nuomonių, jog naudojant skystą dūmą pagaminti produktai gali būti nesaugūs sveikatai. Skysti dūmai, dar kitaip vadinami dūmų ekstraktu ar aromatu, gaminami kaitinant medieną, kai išskirti dūmai atvėsinami ir paverčiami skysčiu. Taip sukuriamas preparatas, kurį įmaišius į maisto produktus gaunamas rūkyto skonio ir kvapo gaminys.

Pasirodžius žiniai, kad gaminiams „rūkyti“ naudojamos kvapiosios rūkymo medžiagos gali būti toksiškos ir uždraustos bei verta grįžti prie natūralaus rūkymo, Europos Sąjungos šalys kreipėsi į EK prašydamos suteikti pereinamąjį laikotarpį. Jo prašoma, kad, kaip teigiama, verslas turėtų laiko įdiegti būtinus įrangos ir technologinius pakeitimas atsisakant skystų dūmų ir pereinant prie natūralaus rūkymo. Pavyzdžiui, Lietuva prašo 4–6 m. pereinamojo laikotarpio.

Rūkytas ar dūmo skonio su grėsme sveikatai?

„Kai perskaičiau straipsnį „Maistininkams gali tekti gesinti skysto dūmo krosnis, rasta toksiškų medžiagų“, labai nustebau, kad Lietuvos pirkėjas, pasirodo, apgaudinėjamas jam siūlant ne rūkytus gaminius, o dūmo skonio, pagamintus naudojant dūmo tirpalus. Buvau įsitikinęs, kad Lietuvos gamintojai ir prekybos tinklai siūlo tik iš tiesų rūkytus gaminius, o ne jų padirbinius – tai vartotojo klaidinimas“, – žinia, kad dalis Lietuvos tariamai rūkytos mėsos ir žuvies gamintojų prašo pratęsti dūmų ekstrakto naudojimą, stebisi Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.

Anot jo, siekiant Lietuvos pirkėjams suteikti informaciją, kaip pagamintas gaminys, ir apsaugoti juos nuo sveikatai galimai nesaugių maisto produktų, nedelsiant turėtų būti įvesta prievolė skelbti, ar mėsos, žuvies, kitas dūmais kvepiantis produktas pagamintas natūraliai rūkant, ar naudojant dūmų tirpalą. Anot D. Dundulio, naudojant dūmo ekstraktą pagaminti produktai turėtų būti prilyginti sūrio produktams ar tepiems riebalų mišiniams (sviestui su augaliniais riebalais), kurie gaminami ne vien iš pieno, o pridedant augalinių riebalų.

Neskanus uždarbis, kai pirkėjas apgaudinėjamas

„Ši sritis buvo sureguliuota ir pirkėjas dabar gali etiketėse perskaityti, ar perka sviestą, grietinę, fermentinį sūrį, ar jų padirbinius su augaliniais riebalais bei kitais priedais. Beje, „Rivonos“ įmonėse „Norfos“ pirkėjui gaminame tik natūralius pieno produktus, be pridėtinių riebalų, – pirkėjų teisę žinoti, ką perka, akcentuoja D. Dundulis. – „Norfos“ pirkėjas taip pat visuomet gali būti tikras, kad jam nesiūlome rūkytų gaminių padirbinių, – jis perka tik natūraliai rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, nes „Rivona“ maisto gamybos įmonės niekada nenaudojo dūmų tirpalų – tik specialią medieną tradiciniam natūraliam rūkymui.“

Anot „Norfos“ vadovo ir savininko, naudojant dūmo ekstraktą, matyt, siekiama mažinti savikainą. „Mes konkurencingą gaminių kainą pasiekiami ne naudodami pakaitalus jiems gaminti, o optimizuodami visus gamybos, logistikos ir pardavimo procesus, – akcentuoja D. Dundulis. – Aišku, uždarbį galima pasididinti ir naudojant dirbtines medžiagas produktams gaminti, bet toks uždarbis, mano nuomone, – neskanus, nors produktas skoniu gal ir apgaus vartotoją.“

Natūraliai rūkytos žuvies pasiūlys 2,5 karto daugiau

„Rivonos“ mėsos ir žuvies produktų gamybos padalinių rūkyklose dūmai gaunami arba trinant buko kaladėles, arba kaitinant alksnio skiedras. Antanas Šiuša, „Rivonos“ Kėdainių kulinarijos ir žuvies cecho gamybos vadovas, pasakoja, kad rūkykloje nuo pat pradžių, daugiau kaip 8 metai, naudojamos pasitikėjimą pasaulyje užsitarnavusios vokiškos rūkyklos, kuriose dūmai gaunami kaitinant specialiai rūkymui pagamintas alksnio skiedras.

„Šios rūkyklos labai protingos, kiekvienai žuvies rūšiai yra parenkamos skirtingos programos pagal 5 rūkymo etapus, reguliuojamas dūmų intensyvumas ir temperatūra, kad žuvis geriausiai įsisotintų dūmo skonio ir kvapo. Karšto rūkymo žuvis, priklausomai nuo rūšies, rūkoma apie 2–4 val., o šalto – 6–9 val.“, – atskleidžia A. Šiuša.

Jis akcentuoja, kad niekada net minties nebuvo naudoti dūmų tirpalą vietoje natūralaus rūkymo, „o pats vengiu dirbtinių skonių ir nelinkęs ragauti tirpale mirkytos žuvies“.

„Natūraliai rūkytos žuvies paklausa „Norfos“ parduotuvėse nuolat auga ir trys rūkyklos jau nespėja tenkinti poreikių. Todėl Austrijoje užsakėme dvi automatizuotas tunelines rūkyklas su ypač moderniais buko kaladėles naudojančiais natūralaus ir dar kokybiškesnio dūmo generatoriais. Jos nuo rugsėjo, kai žuvies paklausa ima stipriai augti, leis išrūkyti 2,5 karto daugiau įvairios žuvies ir jūros gėrybių. Be to, rūkyta produkcija šiose linijose bus atvėsinama kelis kartus greičiau, o tai reiškia, kad ji pirkėjus pasieks dar šviežesnė“, – gerą žinią pirkėjams praneša „Rivonos“ Kėdainių kulinarijos ir žuvies cecho gamybos vadovas.

Daugiausia čia išrūkoma skumbrių, karšių, jūros lydekų ir ešerių, o iš viso – beveik dvi dešimtys rūšių žuvų ir jūros gėrybių, kurios pirkėjams patiekiamos jau kitą dieną.

Rūkoma su kompiuterizuotomis programomis

„Mūsų įmonėje esanti terminio apdirbimo įranga pritaikyta rūkyti gaminius tik su natūralia mediena nevisiško degimo medienos dūmais. Gaminiams rūkyti naudojame buko ir alksnio medieną, kuri iš atsirinktų tiekėjų pristatoma su nustatytus reikalavimus atitinkančiais kokybės sertifikatais“, – teigia Juozas Lebrikas, Šilalės r. veikiančio „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinio vadovas.

Jis pasakoja, kad prieš dvejus metus įsigijo ir įdiegė visiškai naujos kartos modernias terminio apdirbimo ir rūkymo kameras, kuriose yra įrengta natūralaus medžio dūmo uždara cirkuliacijos sistema. Ji draugiška aplinkai, minimalios emisijos ir mažesnių energijos sąnaudų. Atidirbęs kameroje dūmas neišleidžiamas į atmosferą, o grąžinamas į dūmų generatorių pasipildymui. Todėl kamerai pašildyti reikia mažiau energijos, sutaupoma apie 30% šilumos energijos. Šiose kamerose sumontuotas frikcinis dūmų generatorius naudoja natūralios sertifikuotos medienos tašus – dūmas gaminamas trinties principu apie 450o C laipsnių temperatūroje, lengvai reguliuojamas jo intensyvumas. Visa tai suteikia galimybes gaminti sveikesnius produktus.

„Jie rūkomi pagal kiekvienam gaminiui technologo sudarytas kompiuterizuotos programas. Visas rūkymo procesas yra automatizuotas ir nuolat vyksta pagal numatytą programą. Rūkymo laikas skirtingų rūšių gaminiams skirtingas, pavyzdžiui, gali būti nuo 10 min. karštai rūkytoms dešrelėms iki keleto valandų šaltai rūkytiems gaminiams. Karštai rūkytiems gaminiams naudojamas aukštesnės kaip 35o C temperatūros dūmas, o šaltai rūkytiems – žemesnės“, – teigia „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinio vadovas.

Jis tvirtina, kad net nebuvo svarstoma naudoti skystą dūmą. O vieni populiariausių tarp vartotojų – tradiciniai šaltai ir karštai rūkyti „Kaimiški“ gaminiai. Anot J. Lebriko, tai tikru kaimišku natūraliu dūmu kvepiantys gaminiai su lietuviams įprastais tradiciniais prieskoniais: įvairiais pipirais, česnakais, lauro lapais, druska. Populiariausi yra šaltai rūkyti kumpiai ir nugarinės, šoninė, lašiniai, kurių per mėnesį pagaminama apie 36.000 kg.