„Norfa“: dėl kulinarijos gaminių laikomės priešingos krypties nei konkurentai
„Daugeliu sprendimų siekiame, kad mūsų pirkėjai galėtų įsigyti kuo šviežesnių produktų ir gaminių. Šiandien „Norfa“ jau puikiai pirkėjų vertinama dėl šviežios mėsos ir jos gaminių, šaldytos ir atvėsintos žuvies bei jos gaminių, daržovių ir vaisių, konditerijos gaminių. Kulinarijoje taip pat laikomės kryptingo tikslo – pirkėjui pasiūlyti kuo šviežesnių vartojimui paruoštų maisto produktų“, – pasakoja Dainius Dundulis, 160 parduotuvių šalyje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas bei logistikos ir gamybos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Eina kitu keliu
Anot jo, analizė patvirtina, kad konkurentai traukiasi iš šviežiai pagamintų kulinarijos gaminių nišos: daugelyje jų parduotuvių kulinarijos cechai naikinami, o šie gaminiai tiekiami iš gamyklų supakuoti.
„Mes einame priešingu keliu – naujose ir renovuotose parduotuvėse kuriame gerai techniškai aprūpintus kulinarijos cechus, kad juose pagaminti gaminiai tuoj pat patektų į vitrinas ir tenkintų pirkėjų poreikius. Pagal parduotuvėse veikiančių kulinarijos cechų skaičių esame lyderiai Lietuvoje. Tokie cechai veikia jau beveik 70-yje „Norfos“ „Hyper“ ir XXL, o taip pat dalyje XL formato parduotuvių, – teigia D. Dundulis. – Tačiau siekdami pirkėjui kulinarijos gaminius pasiūlyti ne tik šviežiausius, bet ir konkurencinga kaina, jų gamybą organizuojame taip, kad pasiektume abu šiuos tikslus.“
Dalis kulinarijos produktų gamybos vyksta „Rivonos“ valdomame Kėdainių kulinarijos ceche, kuris gaminius ar jų sudedamąsias dalis tiekia ne tik į „Norfos“, bet ir kito tinklo parduotuves.
„Siekiame kuo labiau automatizuoti kulinarijos gaminių gamybą, nes tai lengvina darbuotojų darbą, jie gali našiau dirbti ir daugiau uždirbti, mažina sąnaudas ir padeda išlaikyti konkurencingas kainas. Suprantama, kad kiekvienoje parduotuvėje kulinarijos padalinio neautomatizuosi, tai būtų neracionalu, bet Kėdainių kulinarijos ceche įrangai patikima vis daugiau operacijų. Pavyzdžiui, iš čia į parduotuvių kulinarijos cechus tiekiamos supjaustytos daržovės ir kiti mišrainių ingredientai, kurie parduotuvėse baigiami ruošti pardavimui, taip pat parduotuves pasiekia mūsų mėsos padalinio Šilalėje pagaminti žalios mėsos vyniotiniai ir kiti gaminiai, kurie parduotuvėse išverdami ir atvėsinti iš karto siūlomi pirkėjams. Taip pasiekiame, kad daugumą kulinarinių gaminių pirkėjas gali įsigyti ypač šviežių, ką tik pagamintų“, – šviežumo paslaptis atskleidžia „Norfos“ vadovas.
Anot jo, Kėdainių kulinarijos cecho ir mažųjų cechų sinergija leidžia, kiek tai įmanoma gaminant kulinarijos gaminius, panaudoti modernias technologijas ir įrangą, o parduotuvėms lieka baigti procesus, kurie reikalauja rankų darbo. Bet ir parduotuvės sulaukia technologinių patobulinimų, pvz., naujausiose parduotuvėse gaminiai į konvekcines krosnis vežami vežimėliais, o pagaminti vežimėliais patenka į vėsinimą. Rankomis nešioti sunkių padėklų su gaminiais darbuotojams nereikia.
Kulinarijos cechams – atskiras žaliavų tiekimas
„Daug „Norfos“ parduotuvių veikia mažesniuose šalies miestuose, kur šviežių vartojimui paruoštų gaminių pasiūla nėra didelė. Todėl miesteliuose, pavyzdžiui, Zarasuose, prie „Norfos“ kulinarijos skyriaus, ypač pietų metu, matome pirkėjų eilutes – jie žino, kad gali įsigyti šviežių, kokybiškų maisto produktų. Tokiose bendruomenėse žinia apie gerus gaminius sklinda iš lūpų į lūpas, todėl kokybei nuolaidų būti negali, – konstatuoja „Norfos“ vadovas. – Be to, skaičiuojantys įsitikina, kad įsigyti visus produktus pasigaminti nedideliam kiekiui maisto jam kainuos brangiau, nei čia pat nusipirkti tai, kas kasdien šviežia ir ką galima iš karto valgyti. Ir tai net nevertinant gaminimo procesui sugaišto laiko.“
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3076?placement=
D. Dundulis akcentuoja, kad ir Kėdainių kulinarijos, ir parduotuvių cechuose gaminiams ruošti įsigyjami kokybiškiausi produktai.
„Buvo laikas, kai dalis parduotuvių kulinarijos cechų darbuotojų, matyt, „pasimokę“ kitur, ragindavo gaminiams naudoti bepasibaigiančio galiojimo ar prekinę išvaizdą prarandančias daržoves bei kitus produktus iš parduotuvių. Tokios praktikos niekada nenaudojome, o dabar ir darbuotojams tokių minčių jau nekyla – žaliavos į kulinarijos cechus buvo ir yra tiekiamos tik su kokybės garantija ir skirtos būtent šiai gamybai“, – tikina D. Dundulis.
Konkurencija kokybei būtina
Anot jo, išlaikyti kulinarijos gaminių kokybę padeda ir konkurencija. Ji vyksta net bendrovės viduje. Pvz., dalis naminių mišrainių, kurios yra populiariausios tarp „Norfos“ pirkėjų, gaminama Kėdainių kulinarijos ceche ir paruoštos vartojimui pasiekia parduotuves, o dalis iš pristatytų ingredientų baigiamos gaminti parduotuvių kulinarijos cechuose. Pardavimų statistika rodo, kuri mišrainė pirkėjų vertinama geriau ir kuriems gamintojams reikia pasitempti.
„Konkurencija būtina visur ir visada: ir elektros, ir kulinarijos gaminių gamintojams. Kai jos nėra, – kenčia vartotojas, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Todėl asortimentą paįvairiname ir kitų gamintojų produkcija, kad mūsų specialistai galėtų pasilyginti ir siekti kuo aukštesnės kokybės, būti konkurencingi. Jei mūsų specialistai gaminių kokybe nusileis kitam gamintojui, pirkėjui pasiūlysime jo labiau vertinamą produktą. Beje, iš tiesų tarp kulinarijos gamintojų konkurencija nėra didelė, tokių gamintojų šalyje nėra daug.“
„Norfa“ savo pirkėjams siūlo apie 160 kulinarijos gaminių, jų paklausa per pastaruosius metus auga po daugiau kaip 20%. Apie dešimtadalis visų gamini kasmet atnaujinama – mažiausiai pirkėjų paklausos sulaukę keičiami naujais. Tačiau yra ir vitrinų „senbuviai“, kuriuos pirkėjai mielai perka jau dešimtmečius, – tai įvairios naminės mišrainės ir vyniotiniai, „Kijevo kotletai“, šaltiena.
