Laisvė virusams

Etanolis, arba etilo alkoholis, yra bespalvis skystis, naudojamas kosmetikoje dėl plataus spektro antimikrobinių savybių (priešgrybelinių, antivirusinių ir antibakterinių).  Jis taip pat naudojamas maisto pramonėje, farmacijoje, medicinoje ir kt.

ES institucijų biurokratai sumąstė, kad reikia jam suręsti šiokias tokias užkardas: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) siekia, kad etanolį, arba etilo alkoholį, būtų uždrausta naudoti valymo priemonėse, nes jis yra kancerogenas ir toksiškas reprodukcijai. ECHA dar nenutarė, ar etanolį reikėtų priskirti ir mutageninėms bei endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms.

Vargu ar kas jau pamiršto prieš keletą metų visą pasaulį sukrėtusią ir didelę dalį veiklos sukausčiusią COVID-19 pandemiją, nusinešusią galybę gyvybių. Tuomet kone iš kiekvieno informacinio „taško“ sklido informacija apie būtinybę dezinfekuoti rankas. Beje, dezinfekcinių skysčių ir dabar yra kone kiekvienoje sveikatos apsaugos, maitinimo, prekybos ir kitose įstaigose.

Juolab kad pandeminis virusas niekur nedingo – jis grįžta dar ir su naujais „giminaičiais“.

Nesunku prisiminti, kad prasidėjus pandemijai trūko ne tik vienkartinių kaukių – pasaulio šalys varžėsi ir dėl dezinfekcinių priemonių. Tuomet jų gamyba prasidėjo Lietuvoje – padedant europinėms investicijoms dezinfekcinio skysčio su etanoliu gamybą pradėjo ar išplėtė beveik dvi dešimtys bendrovių. Devyniolikai įmonių rankų dezinfekcinio skysčio, rankų gelio, dezinfekcinių servetėlių ir paviršių dezinfekantų gamybai buvo skirta 9,35 mln. Eur europinių lėšų. 

Vienintelė dezinfekantų veiklioji medžiaga, kuri gaminama pačioje Lietuvoje, yra etanolis.

Ir staiga – žiebiasi raudona šviesa: šį rudenį gali būti priimtas sprendimas uždrausti etilo alkoholį naudoti plovikliuose, priežiūros ir valymo priemonėse, vaistuose, kosmetikoje. O dar kelioms naudojimo sritims bus taikomi griežti apribojimai. 

Gamintojai įspėja, kad alternatyva etanoliui Lietuvoje negaminama, tad, užklupus naujai pandemijai, dezinfekantų gamyba taptų problema. Juolab kad jų importas iš kitų valstybių gali sutrikti arba išvis nutrūkti.  

Saulius Majus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC ) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas, aiškina taip: Europos cheminių medžiagų agentūroje iš ES valstybių narių ekspertų sudaryti komitetai ir darbo grupės vertina chemines medžiagas ir jas klasifikuoja pagal pavojingumą.

Pasak jo, etanolį  siūloma papildomai klasifikuoti kaip akis dirginančią, kenkiančią konkrečiam organui po vienkartinio ir po kartotinio poveikio, 2 kategorijos toksišką reprodukcijai ir 1 kategorijos kancerogeninę medžiagą.

Galiojantys ES teisės aktai nustato bendrą draudimą tiekti rinkai bet kokius mišinius, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,1% 1-os kategorijos kancerogeninės medžiagos, jei toks mišinys skirtas visuomenei (t. y. buitiniam, neprofesionaliam naudotojui).

Tačiau šiuo metu farmacijos, maisto ir kvapiųjų medžiagų pramonėje, kurioje etanolis dažnai naudojamas natūralioms veikliosioms medžiagoms išgauti, alternatyvų nėra.

„Man sunku suvokti, kad toks klausimas iš viso keliamas. Bus labai blogai, jeigu tam bus pritarta. Jeigu priimsime ir toliau tokius sprendimus, apie Europos konkurencingumą galėsim pamiršti“, – kategoriškai kalba Žilvinas Dubosas, kosmetikos bendrovės „Cosmoway“ vadovas.

„Absurdiška, kad etanolis kaip rankų valymo priemonė laikomas kenksmingu, o geriamas degtinės pavidalu jau ne“, – Andresą Oltjerą, Estijos „Chemi-Pharm“ stebėtojų tarybos pirmininką, cituoja err.ee.

Europos ploviklių ir priežiūros priemonių pramonės asociacija (A.I.S.E.) ragina Europos valdžios institucijas pripažinti esminį etanolio vaidmenį.

„Jis ir toliau turėtų būti klasifikuojamas, atsižvelgiant į jo realų, biocidinį naudojimą, o ne netiksliai lyginamas su alkoholio vartojimu“, – pranešime pabrėžia Alexis Van Maercke, minėtos asociacijos generalinis direktorius.

Jam pritaria ir šios asociacijos narė – Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija „Likochema“: ji ragina ES valdžios institucijas vengti nepagrįsto perklasifikavimo, kuris neturės teigiamo poveikio visuomenės sveikatai, tačiau neigiamai paveiks Europos pramonę, sumažindamas jos konkurencingumą.

NVSC specialistų nuomone, siūlomas etanolio priskyrimas 1-os kategorijos kancerogeninėms medžiagoms yra klaidingas, kiti klasifikavimo papildymai taip pat kelia jiems abejonių.

Beje, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja etanolio pagrindu pagamintus rankų ploviklius laikyti „auksiniu rankų higienos standartu“.

Bet ECHA, matyt, turi savo standartus, tiesa – jokio analogo nepasiūlo. Pasak Lietuvos verslininkų, šis komitetas remiasi praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atliktais tyrimais su žmonėmis, kurie įrodė, kad etanolio turinčių gėrimų vartojimas kenkia žmonių sveikatai.

Įrodyta, bet degtinės juk neuždrausi, todėl ryžtasi kitkam – žalingas poveikis tiesiogiai perkeltas rankoms valyti skirtoms priemonėms.  

Tiesa, traukinys kol kas stovi vietoje: galutinė diskusija dėl pakartotinio patvirtinimo vyks šių metų rudenį, o galutinis terminas, kada atitinkamas draudimas galėtų būti priimtas, –2027-ieji.

Verslas dar turi galimybę išreikšti savo poziciją, bet laikas senka: iki balandžio 28 d. galima išsakyti nuomonę europinėje apklausoje, kuri publikuojama NVSC svetainėje. Tik ar bus ji išgirsta, negarantuoja niekas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)