Vilniaus savivaldybė numatė daugiau reikalavimų norint nukirsti medžius

Papildyta Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos komentaru

Atvejais, kai dėl prastos būklės bus numatomas mažesnio nei 60 cm diametro medžių šalinimas, sprendimą, kaip ir iki šiol, priims savivaldybės specialistai. Jei medžio diametras bus didesnis, bus privaloma pateikti eksperto arboristo išvadą dėl medžio perspektyvumo.

Kai, anot savininkų, brandus medis kenkia esamam užstatymui ir jį norima pašalinti, pareiškėjui dėl želdinio šalinimo teks pateikti eksperto konstruktoriaus ir eksperto arboristo vertinimą. 

Jei medžius bus norima šalinti dėl planuojamo užstatymo, vystytojams bus keliamos papildomos sąlygos priklausomai nuo medžio diametro ir kitų kriterijų, tuomet gali tekti savivaldybei pateikti Regioninės architektų tarybos išvadas dėl projektinių sprendinių. Tarybos sudėtyje privalės būti ir kraštovaizdžio architektas. 

Tokiais atvejais vystytojai taip pat turės aptarti numatomą želdinių šalinimą sklypo detaliojo planavimo arba projektinių pasiūlymų viešinimo etape. Gavus statybos leidimą, savivaldybė galės rekomenduoti vystytojams informuoti gyventojus apie išskirtinai bendruomenėms svarbių želdinių šalinimą. 

„Prie vieno stalo pakvietėme nekilnojamojo turto vystytojus, arboristikos ir architektūros ekspertus, gyventojus ir susitarėme, kad skirsime daugiau dėmesio želdinių klausimams svarstant naujus projektus. Taip pat remsimės ekspertinėmis išvadomis priimdami sprendimus dėl želdinių persodinimo, pakeitimo ar šalinimo. Tikiuosi, kad tai suteiks daugiau aiškumo ir tarpusavio supratimo“, – pranešime sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras.

Kaip skelbia savivaldybė, medžių algoritmas nuo šiol taikomas visais atvejais, kai numatomas jų šalinimas dėl būklės, poveikio statiniams arba kai jų vietoje numatomas naujas užstatymas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) teigia, kad esminės problemos atsiranda dėl to, kad objektui jau turint patvirtintus projektinius pasiūlymus ar patvirtintą statybos leidimą, visuomenei gali būti pristatomas medžių šalinimo kompensavimo priemonės, nors sprendimai jau suderinti ankstesniuose etapuose.

„Susidaro įspūdis, kad šie klausimai gali būti svarstomi iš naujo, tai nekuria jokios pridėtinės vertės, gali nulemti papildomus konfliktus su visuomene. Kas bus tokiu atveju, jeigu turinti statybos leidimą, visuomenei „nepakaks motyvų“ dėl želdinių šalinimo“, – aiškina LNTPA.

Taip pat asociacija pažymi, jog nėra aišku, kaip elgsis savivaldybė, jei regioninė architektūros taryba pritaria medžių šalinimui, bet visuomenė nepritaria.

„Ką tokiu atveju savivaldybės specialistas darys? Ar tai bus politinis sprendimas? Teisinėje valstybėje reikia vadovautis teisiniais argumentais ir prioritetą teikti profesionaliam vertinimui, ir tai turėtų atsispindėti rekomendacijose“, – pažymi LNTPA.

Pernai gegužę kilo visuomenės pasipiktinimas, kuomet Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nekilnojamojo turto plėtotoja „Rinktinės NT“ nukirto ilgaamžį ąžuolą. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra nustatęs, jog ąžuolą nukirtusi įmonė turi sumokėti 2.889 Eur baudą, tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi 141.000 Eur žalą. Šiuo metu bendrovė su savivaldybe dėl žalos atlyginimo aiškinasi teisme.

Kaip skelbta, Vilniaus miesto savivaldybei nepavyksta prisiteisti 91.200 Eur dydžio žalos iš sostinės statybų bendrovės „Eikos statyba“. Nuostoliai esą atsiradę dėl to, kad pažeidus šaknis per darbus Manufaktūrų g. nudžiūvo beržas. Teismai šiuos savivaldybės argumentus atmeta. Išsamiau apie tai skaitykite čia.