Nu saikele nestabdo, kiekviena diena po pataisele. Kas bus po pusmecio? Vamos vamos, daugiau pataisu ir poistatyminiu aktu. Juk viskas del pirkeju
2023-12-15T07:18:24+02:00
Super sprendimas. Statyba ūkio būdu kaip po tokia reikalinga tik nuosavo namo ar ūkinio pastato statybai, o ne daugiabučių kvartalų ar dangoraižių statybai.
2023-12-15T07:57:21+02:00
Tai ir negalima dbr daugisbuciu ukio budu statyt, nebetersk eterio kaimas tu
2023-12-15T08:10:29+02:00
Ne tau suprasti kai visa strojkė viename ragelyje treningų kišenėje.
Negalima, bet realiai tai vyksta. O šiuo pakeitimu bus uždarytos durys galutinai.
2023-12-15T08:14:35+02:00
Kainos kils 🤣🤣
2023-12-15T08:22:15+02:00
Seimo natys, liberalas, beje, akivaizdžiai neišmano rinkos, tačiau susitiko su gyventojais ir jau turi problemos sprendimą. Tik klausimos kokios būtent problemos, nes garantinių įsipareigojimų problemai pakaktų įpareigoti statytoją reaguoti pačiam, o ne bakšnoti į atskirus rangovus.
Ir kodėl gyventojai nutyli, kad rangovai ir taip įpareigoti pateikti nemažas finansines garantinio laikotarpio garantijas?
Kitą kartą Seimo nariaui reikėtų pakalbėti su pacientais ir pakeisti jų operavimo tvarką. Galėtų dar vieną-kitą operaciją pats atlikti, kad geriau suprastų pacientų poreikius.
2023-12-15T08:35:27+02:00
Baikit. Šis projektas iš LSA atėjo, o ne "iš vieno liberalo"...
O gyventojui nuo to lengviau, kad jis turi bendrauti su 50 skirtingų garantinio laikotarpio laiduotojų? Iš vartotojo pusės tai yra absurdas. Nes sutartį sudarė ir pinigus sumokėjo tai ne visiems po truputį. Kitas dalykas, kad iš tų 50 rangovų duokdie 1/4 bus atestuoti tiems darbams ar tos paskirties pastatui. Tik to iš esmės niekas netikrina. O turint genrangovą kaip ten bebūtų, jis jau savo atestatu dengs visus darbus. Ir tas pats garantinio laikotarpio laidavimas bus vienas.
2023-12-15T08:41:04+02:00
Būtent tai ir yra problema, prasidėjo nuo to, kad gyventojai GALI kreiptis tiesiogiai į rangovą, jei taip nori, o dabar vystytojai nusplovė ir gyventojai jau TURI kreiptis tiesiogiai į rangovą, o statytojas kaip ir ne prie ko. Nors rangovai teikia garantinio laikotarpio laidavimus statytojams, o ne gyventojams. Būtent šios tvarkos patikslinimas ir spręstų problemą, o ne šis bandymas apversti rinką pagal kažkieno tai norus.
2023-12-15T08:44:24+02:00
Nors turbūt pagal dabartinę tvarką gyventojai visgi gali kreiptis į statytoją, tik tai nelabai akcentuojama ir siūloma keliauti pas rangovus.
2023-12-15T10:20:38+02:00
Čia statytojų ir (arba) pastatų administratorių savivalė.
Niekas niekad nedraudė pirkėjui kreiptis į statytoją ir iš statytojo reikalauti, o ne bėgti kur statytojas pasiunčia...
2023-12-15T10:32:11+02:00
Būtent. Kodėl neva dėl to reikia dirbtinai riboti rinką?
2023-12-15T12:22:49+02:00
Nes statytojas kaip taisyklė yra atskiras UAB kiekvienam projektui.
2023-12-15T12:38:49+02:00
Tam yra pastatų administravimo įmonės, kurių paslaugų apraše dažniausiai būna “garantinių įsipareigojimų valdymas”. Genranga tai neabejotinai +4-7% prie projekto kainos, o dabar bus ir visi 10%
2023-12-15T12:39:31+02:00
Labai sutinku.
2023-12-15T12:54:55+02:00
Kadangi 95% administratorių parenka pats statytojas (nes ne visi butai parduoti būna ir bendrijos dar nė kvapo), tai tas "garantinių įsipareigojimų valdymas" arba apskritai išmetamas, arba jei ir būna įrašytas, tai max gyventojų laiškų forwardinimas rangovui su kokių 5-7 darbo dienų lagu. Kadangi toks administravimas niekam nepatinka, tai gyventojai patys tieisogiai pradeda tuo užsiiminėti tieisog apeidami adminą, nes iš jo jokios naudos...
2023-12-15T07:51:19+02:00
Gal gyvenamiesiems daugiabučiams kažkokios logikos ir galima būtų paknisinėti,bet komercijoje ir pramonėje,tai būtų nesamonė.. pilna yra darbų kurie puikiai suvaldomi ir tiesiogiai. O atsiradus gen rangovui kartais viskas ima ir dvidubai pabrangsta.
2023-12-15T12:40:36+02:00
Tikrai taip
2023-12-15T08:21:16+02:00
Seime panasu neliko protingu. Dauguma Skandinavijoje objektu statoma be gen rangovo. Tai post sovietinis modelis. Tam ir yra statybu valdymas
2023-12-15T10:04:04+02:00
O ar de facto statybų valdymas nėra tas pats generalinis rangovas, tik be atestato ir be atsakomybės? Mano supratimu, taip yra. Statybų valdymo įmonių atstovai teksto pabaigoje tą patys patvirtino.
2023-12-15T10:42:10+02:00
valdytojai ir generaliniai rangovai nėra konkurentai. tai tiesiog du skirtingi verslai ir statybų vykdymo modeliai, kuris konkrečiam atvejui labiau tinka - nusprendžia statytojas, įvertindamas rizikas ir naudas. Neretai statybos projektuose dirba ir valdytojas ir generalinis rangovas.
2023-12-15T10:55:36+02:00
Jie nesupranta kad nt vystymas ir statybos yra du skirtingi verslai 🙂🙂🙂
2023-12-15T12:39:15+02:00
Jūsų teiginys paneigtas tekste pačių statybos valdytojų, kurie teigia, kad jie pakeitė gen rangovus ir sumažino jų rinkos dalį. Na kuo iš esmės skiriasi daugelyje objektų? Statybų valdytojas samdo ir prižiūri subrangovus, genrangovas irgi samdo ir prižiūri subrangovus. Esminis skirtumas būtent atsakomybėje.
2023-12-15T13:17:04+02:00
Valdytojas nesamdo rangovų. Samdo statytojas (užsakovas). Valdytojas yra užsakovo komandos dalis ir dirba jo interesams. Atsakomybės tema tai gryna spekuliacija. Sutinku, kad reikia ginti mažuosius užsakovus (butų pirkėjus) nuo statytojų atsakomybės vengimo, bet ši pataisa ne apie tai
2023-12-15T13:25:31+02:00
Bullshit. Visų valdytojų didelė paslaugų dalis yra subrangovų atranka ir priežiūra. Taip, dalis tiesos yra, sutartis pasirašoma tarp užsakovo ir subrangovo- ką ir sakau, valdytojas neturi atsakomybės, čia ir yra skirtumas.
2023-12-15T14:06:05+02:00
Visiskai ne. Statybu valdymas, kai sprendimus priima uzsakovas ir pasirasi tiesiogiai sutartis su atskirais rangovais, gen ranga, yra papildomq tarpine kuri paims marza. Del tokio sprendimo brangs statybos ir gyventojams bustas.
2023-12-15T14:08:34+02:00
Statybu valdymas yra komoetencijos pirkimas, tai su garantija nieko bendri neturi. Jei subrangovas stirprus, jo garantija netgu vertingesne, nei silpnaus gen. rangovo. Apgibti gyventojyw geras noras, tik priemine idiotiska
2023-12-15T16:19:58+02:00
Pritariu. Statytojas yra atsakingas už parduotą butą. Jis turi atsakyti už garantinius įsipareigojimus. Iš kitos pusės, statytojas ar gaus vieną garantiją iš genrangovo ar kelias iš subrangovo - čia gyventojui neturėtų rūpėti. Dėl to įstatymo projektas niekinis... Keblu aišku, kai statytojas bankruotoja. Bet statybininkų garantijos dėl to nedingsta - jas tik turėtų perimti pastato administratorius ar bendrija.
2023-12-15T17:56:56+02:00
Valdytojas turi mažiau atsakomybės nei genrangovas, tai tiesa. Tačiau esminis skirtumas yra ne tik atsakomybėje, bet ir prisiimamose rizikose, tokiose kaip medžiagų kainų svyravimas. Papildomų rizikų prisiėmimas neišvengiamai brangina projektą arba didina bankrotų grandinėje riziką.
2023-12-15T16:12:30+02:00
Lietuvoje statybos brangios, nes: maža rinka, statybos įkainių sistema dar iš tarybinių laikų, gaisrinė sauga aukščiausio lygio pasaulyje, civ. įmokų draudimų įmokos visai nekoreliuoja su išmokomis, garantiniai įsipareigojimai nereglamentuoti (t.y. kaip jais naudotis), naujos statybinės technologijos neprasimuša per konstruktorių mafiją, visur viskas su milžiniška atsarga, apdaila matuojama mikrometru, nelegalus darbas iškraipo statybos kainas. Tai čia seimo nariai turėtų kreipti dėmesį. O ne kurti įstatymą dėl statybų vykdymo “formos”, sukuriant konkurencinį pranašumą generaline rangą taikančioms bendrovėms. Keista “liberalų” politika...
2023-12-15T17:59:58+02:00
Įkainių sistema bent jau privačiame sektoriuje gan dinamiška ir turi mažai bendro su tarybiniais laikais.
Statybos kainų lygis įvariose šalyse turbūt labiausiai koreliuoja su vidutiniu DU rinkoje.
2023-12-16T13:54:08+02:00
Puikus komentarad
2023-12-16T20:42:13+02:00
Gal galima pačiau - kokios čia tos naujos statybų technologijos, kurios neranda vietos Lietuvoje?
2023-12-17T00:11:06+02:00
Pvz. roll mesh - armatūra ritinyje. Kiek konstruktorių tai deda į darbo brėžinius?
2023-12-17T11:42:26+02:00
Darbo brėžiniuose gi būna nurodyta išdėstyta armatūra, o kokiu būdu tamsta armatūrą sudėsite čia labiau jau technologinis klausimas, o ne konstrukcinis. Galite nešioti ir dėlioti po vieną strypą, galite naudoti armatūrą ritinyje. Juk svarbiausia, kad prieš pilant betoną, armatūra būtų sudėta projektinėje padėtyje. Pvz., statant g/b sieną, darbo brėžinys gali būti vienas ir tas pats, o vieni statybininkai dėlios atskirus armtaūros strypus, kiti dės armatūros tinklus, treti - armatūros karkasus. O jei tamsta norite, kad konstruktorius parengtų ne tik darbo brėžinius, bet dar ir roll mesh'ų brėžinius gamyklai, tai susitarkite dėl to projektavimo sutartyje. Gal ta "mafija" statybose kažkur ir yra, bet tikrai ne žemiausiuose projektavimo sluoksniuose.
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Nu saikele nestabdo, kiekviena diena po pataisele. Kas bus po pusmecio? Vamos vamos, daugiau pataisu ir poistatyminiu aktu. Juk viskas del pirkeju
Super sprendimas. Statyba ūkio būdu kaip po tokia reikalinga tik nuosavo namo ar ūkinio pastato statybai, o ne daugiabučių kvartalų ar dangoraižių statybai.
Tai ir negalima dbr daugisbuciu ukio budu statyt, nebetersk eterio kaimas tu
Ne tau suprasti kai visa strojkė viename ragelyje treningų kišenėje. Negalima, bet realiai tai vyksta. O šiuo pakeitimu bus uždarytos durys galutinai.
Kainos kils 🤣🤣
Seimo natys, liberalas, beje, akivaizdžiai neišmano rinkos, tačiau susitiko su gyventojais ir jau turi problemos sprendimą. Tik klausimos kokios būtent problemos, nes garantinių įsipareigojimų problemai pakaktų įpareigoti statytoją reaguoti pačiam, o ne bakšnoti į atskirus rangovus. Ir kodėl gyventojai nutyli, kad rangovai ir taip įpareigoti pateikti nemažas finansines garantinio laikotarpio garantijas? Kitą kartą Seimo nariaui reikėtų pakalbėti su pacientais ir pakeisti jų operavimo tvarką. Galėtų dar vieną-kitą operaciją pats atlikti, kad geriau suprastų pacientų poreikius.
Baikit. Šis projektas iš LSA atėjo, o ne "iš vieno liberalo"... O gyventojui nuo to lengviau, kad jis turi bendrauti su 50 skirtingų garantinio laikotarpio laiduotojų? Iš vartotojo pusės tai yra absurdas. Nes sutartį sudarė ir pinigus sumokėjo tai ne visiems po truputį. Kitas dalykas, kad iš tų 50 rangovų duokdie 1/4 bus atestuoti tiems darbams ar tos paskirties pastatui. Tik to iš esmės niekas netikrina. O turint genrangovą kaip ten bebūtų, jis jau savo atestatu dengs visus darbus. Ir tas pats garantinio laikotarpio laidavimas bus vienas.
Būtent tai ir yra problema, prasidėjo nuo to, kad gyventojai GALI kreiptis tiesiogiai į rangovą, jei taip nori, o dabar vystytojai nusplovė ir gyventojai jau TURI kreiptis tiesiogiai į rangovą, o statytojas kaip ir ne prie ko. Nors rangovai teikia garantinio laikotarpio laidavimus statytojams, o ne gyventojams. Būtent šios tvarkos patikslinimas ir spręstų problemą, o ne šis bandymas apversti rinką pagal kažkieno tai norus.
Nors turbūt pagal dabartinę tvarką gyventojai visgi gali kreiptis į statytoją, tik tai nelabai akcentuojama ir siūloma keliauti pas rangovus.
Čia statytojų ir (arba) pastatų administratorių savivalė. Niekas niekad nedraudė pirkėjui kreiptis į statytoją ir iš statytojo reikalauti, o ne bėgti kur statytojas pasiunčia...
Būtent. Kodėl neva dėl to reikia dirbtinai riboti rinką?
Nes statytojas kaip taisyklė yra atskiras UAB kiekvienam projektui.
Tam yra pastatų administravimo įmonės, kurių paslaugų apraše dažniausiai būna “garantinių įsipareigojimų valdymas”. Genranga tai neabejotinai +4-7% prie projekto kainos, o dabar bus ir visi 10%
Labai sutinku.
Kadangi 95% administratorių parenka pats statytojas (nes ne visi butai parduoti būna ir bendrijos dar nė kvapo), tai tas "garantinių įsipareigojimų valdymas" arba apskritai išmetamas, arba jei ir būna įrašytas, tai max gyventojų laiškų forwardinimas rangovui su kokių 5-7 darbo dienų lagu. Kadangi toks administravimas niekam nepatinka, tai gyventojai patys tieisogiai pradeda tuo užsiiminėti tieisog apeidami adminą, nes iš jo jokios naudos...
Gal gyvenamiesiems daugiabučiams kažkokios logikos ir galima būtų paknisinėti,bet komercijoje ir pramonėje,tai būtų nesamonė.. pilna yra darbų kurie puikiai suvaldomi ir tiesiogiai. O atsiradus gen rangovui kartais viskas ima ir dvidubai pabrangsta.
Tikrai taip
Seime panasu neliko protingu. Dauguma Skandinavijoje objektu statoma be gen rangovo. Tai post sovietinis modelis. Tam ir yra statybu valdymas
O ar de facto statybų valdymas nėra tas pats generalinis rangovas, tik be atestato ir be atsakomybės? Mano supratimu, taip yra. Statybų valdymo įmonių atstovai teksto pabaigoje tą patys patvirtino.
valdytojai ir generaliniai rangovai nėra konkurentai. tai tiesiog du skirtingi verslai ir statybų vykdymo modeliai, kuris konkrečiam atvejui labiau tinka - nusprendžia statytojas, įvertindamas rizikas ir naudas. Neretai statybos projektuose dirba ir valdytojas ir generalinis rangovas.
Jie nesupranta kad nt vystymas ir statybos yra du skirtingi verslai 🙂🙂🙂
Jūsų teiginys paneigtas tekste pačių statybos valdytojų, kurie teigia, kad jie pakeitė gen rangovus ir sumažino jų rinkos dalį. Na kuo iš esmės skiriasi daugelyje objektų? Statybų valdytojas samdo ir prižiūri subrangovus, genrangovas irgi samdo ir prižiūri subrangovus. Esminis skirtumas būtent atsakomybėje.
Valdytojas nesamdo rangovų. Samdo statytojas (užsakovas). Valdytojas yra užsakovo komandos dalis ir dirba jo interesams. Atsakomybės tema tai gryna spekuliacija. Sutinku, kad reikia ginti mažuosius užsakovus (butų pirkėjus) nuo statytojų atsakomybės vengimo, bet ši pataisa ne apie tai
Bullshit. Visų valdytojų didelė paslaugų dalis yra subrangovų atranka ir priežiūra. Taip, dalis tiesos yra, sutartis pasirašoma tarp užsakovo ir subrangovo- ką ir sakau, valdytojas neturi atsakomybės, čia ir yra skirtumas.
Visiskai ne. Statybu valdymas, kai sprendimus priima uzsakovas ir pasirasi tiesiogiai sutartis su atskirais rangovais, gen ranga, yra papildomq tarpine kuri paims marza. Del tokio sprendimo brangs statybos ir gyventojams bustas.
Statybu valdymas yra komoetencijos pirkimas, tai su garantija nieko bendri neturi. Jei subrangovas stirprus, jo garantija netgu vertingesne, nei silpnaus gen. rangovo. Apgibti gyventojyw geras noras, tik priemine idiotiska
Pritariu. Statytojas yra atsakingas už parduotą butą. Jis turi atsakyti už garantinius įsipareigojimus. Iš kitos pusės, statytojas ar gaus vieną garantiją iš genrangovo ar kelias iš subrangovo - čia gyventojui neturėtų rūpėti. Dėl to įstatymo projektas niekinis... Keblu aišku, kai statytojas bankruotoja. Bet statybininkų garantijos dėl to nedingsta - jas tik turėtų perimti pastato administratorius ar bendrija.
Valdytojas turi mažiau atsakomybės nei genrangovas, tai tiesa. Tačiau esminis skirtumas yra ne tik atsakomybėje, bet ir prisiimamose rizikose, tokiose kaip medžiagų kainų svyravimas. Papildomų rizikų prisiėmimas neišvengiamai brangina projektą arba didina bankrotų grandinėje riziką.
Lietuvoje statybos brangios, nes: maža rinka, statybos įkainių sistema dar iš tarybinių laikų, gaisrinė sauga aukščiausio lygio pasaulyje, civ. įmokų draudimų įmokos visai nekoreliuoja su išmokomis, garantiniai įsipareigojimai nereglamentuoti (t.y. kaip jais naudotis), naujos statybinės technologijos neprasimuša per konstruktorių mafiją, visur viskas su milžiniška atsarga, apdaila matuojama mikrometru, nelegalus darbas iškraipo statybos kainas. Tai čia seimo nariai turėtų kreipti dėmesį. O ne kurti įstatymą dėl statybų vykdymo “formos”, sukuriant konkurencinį pranašumą generaline rangą taikančioms bendrovėms. Keista “liberalų” politika...
Įkainių sistema bent jau privačiame sektoriuje gan dinamiška ir turi mažai bendro su tarybiniais laikais. Statybos kainų lygis įvariose šalyse turbūt labiausiai koreliuoja su vidutiniu DU rinkoje.
Puikus komentarad
Gal galima pačiau - kokios čia tos naujos statybų technologijos, kurios neranda vietos Lietuvoje?
Pvz. roll mesh - armatūra ritinyje. Kiek konstruktorių tai deda į darbo brėžinius?
Darbo brėžiniuose gi būna nurodyta išdėstyta armatūra, o kokiu būdu tamsta armatūrą sudėsite čia labiau jau technologinis klausimas, o ne konstrukcinis. Galite nešioti ir dėlioti po vieną strypą, galite naudoti armatūrą ritinyje. Juk svarbiausia, kad prieš pilant betoną, armatūra būtų sudėta projektinėje padėtyje. Pvz., statant g/b sieną, darbo brėžinys gali būti vienas ir tas pats, o vieni statybininkai dėlios atskirus armtaūros strypus, kiti dės armatūros tinklus, treti - armatūros karkasus. O jei tamsta norite, kad konstruktorius parengtų ne tik darbo brėžinius, bet dar ir roll mesh'ų brėžinius gamyklai, tai susitarkite dėl to projektavimo sutartyje. Gal ta "mafija" statybose kažkur ir yra, bet tikrai ne žemiausiuose projektavimo sluoksniuose.