Teismas „Kesko Senukams“ nurodė JAV fondui sumokėti 1,1 mln. Eur

VŽ rašė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiamomis nutartimis, nepalankiomis „Kesko Senukams“, jau yra išsprendęs du ginčus tarp šalių dėl per pirmąjį karantiną nemokėtos nuomos. Jais iš viso „W. P. Carey“ fondo įmonėms priteista beveik 1,9 mln. Eur.

Dabar fondui „CPA:17 – Global“ priklausanti įmonė „Sekeslog 17“, tinklui nuomojanti logistikos centrą prie Kauno, kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos nuomos už antrąjį karantino laikotarpį – 2021 m. sausį–kovą bei delspinigių už balandį–birželį.

Kauno apygardos teismas šį ieškinį tenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas spalio pabaigoje tokį sprendimą palaikė.

„Vien specialistų ekonominės ir kiekybinės analizės išvados ar deklaratyvūs samprotavimai, kad teismas jas klaidingai aiškino, nepaneigia, kad per antrąjį karantiną logistikos centre kas mėnesį buvo atliekamos operacijos, vežami reikšmingi prekių srautai, jo užimtumas buvo 85–100%. Be to, akcentuojami mažmeninės veiklos ribojimai, susiję ne su tinklo veikla, tačiau sutartyje nuomos sąlygos nesiejamos su logistikos centro užimtumu ar mažmeninės prekybos apimtimi“, – aiškino teismas.

Jis konstatavo, jog, nepaisant pirmojo ir antrojo karantinų ribojimų, „Kesko Senukai“ ir toliau vykdė veiklą, naudojosi logistikos centru sutartyje numatytai paskirčiai, o pačios sutarties vykdymas netapo sunkesnis. 

„Nebuvo pateikta įrodymų, kad logistikos centro fizinės savybės pakito, taigi iš esmės nepadidėjo sutarties kaina ir nesumažėjo gaunama nauda. Tinklo argumentai, kad dėl antrojo karantino ribojimų sutriko prekių tiekimas, todėl centras buvo perpildytas ir reikėjo nuomotis kitas patalpas, nesudaro pagrindo galbūt patirtas papildomas išlaidas kompensuoti „Sekeslog 17“ sąskaita“, – sprendė teismas.

Jis taip pat pabrėžė, jog „Kesko Senukai“ turėjo teisę kreiptis į nuomotoją dėl sutarties sąlygų keitimo.

„Tačiau tinklo siųstuose raštuose nenurodoma, kaip turėtų būti pakeista sutartis. „Sekeslog 17“ inicijavus bylą, nuomininkė pateikė priešieškinį dėl sutarties sąlygų keitimo, bet toks prašymas turi būti pareikštas nedelsiant po veiklos suvaržymo, kai dabar dokumentai pateikti praėjus daugiau nei dvejiems metams“, – nurodė teismas.

Jo nutartį dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

VŽ rašė, kad Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ konsoliduotosios pardavimo pajamos 2021 m. pasiekė 1,09 mlrd. Eur ir buvo 18% didesnės nei 2020 m.

Ji uždirbo 45,19 mln. Eur, arba 73% daugiau, grynojo pelno nei 2020 m. Viršydama milijardinių pajamų ribą, „Kesko Senukai Lithuania“ atsidūrė tarp dešimties didžiausias apyvartas 2021 m. turėjusių įmonių grupių Lietuvoje.

2022 m. jos konsoliduotos pardavimo pajamos siekė 1,216 mlrd. Eur ir buvo 11% didesnės nei 2021 m., grynasis pelnas susitraukė 2,5%, iki 45,4 mln. Eur.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2022 m. paskirta 53,89 mln. Eur dividendų, iš jų išmokėta 19,76 mln. Eur. 2021 m. dividendų įmonė nemokėjo.

2022 m. pabaigoje bendrovė turėjo tiek pat parduotuvių, kiek ir 2021 m., o šių metų gegužę atidaryta 26-oji „Senukų“ parduotuvė.

Bendrovė yra pasirašiusi sutartis su 33 įmonėmis, kurios valdo 51 „Senukų“ ir „Statybų duonos“ prekės ženklais pažymėtą parduotuvę. Partneriai ne tik naudoja prekės ženklą, bet ir perka iš „Kesko Senukai Lithuania“ prekes specialiomis kainomis.