Statybos Kunigiškėse piktina savivaldybę, pateko į prokurorų akiratį

Naujas paskutinis skyrius.

Pirmadienį Š. Vaitkus socialiniame tinkle teigė, jog pirmoje pajūrio juostoje be statybos leidimų įžūliai pradėtas rekonstruoti pastatas, nukasta kopa.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatai Užkanavės g. 31, esantys iš valstybės nuomojamame sklype, nuo 2011 m. priklauso fiziniam asmeniui. Nuo šių metų sausio jie išnuomoti UAB „Didvyriai“, Palangoje valdančiai restoraną „Floros simfonija“.

Išraše taip pat registruoti iš informacinės sistemos „Infostatyba“ gauti duomenys, jog pastate atliekamas paprastasis remontas.

„Savivaldybės specialistai aptiko, kad Kunigiškių paplūdimyje, tiesiog kopose, savavališkai, neturint jokių leidimų ir suderinimų, įžūliai dygsta nauja kavinė. Statytojas net drįso į pajūrį atsigabenti specialią techniką ir be jokių skrupulų stumdyti kopas – nustumtas beveik 4 m pločio augalinis kopos sluoksnis. 
Dabar galimai neteisėtai rekonstruojamas pastatas“, – skelbia Š. Vaitkus.

Anot jo, pastatas oficialiuose dokumentuose įvardijamas radiotechniniu postu. Esą nepriklausomybės metais šį statinį, bokštelį bei kiemo priklausinius perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, o 2010 m. turtas perduotas tuomečiam Valstybės turto fondui.

„Jau po metų šis objektas buvo parduotas ir atsidūrė fizinio asmens rankose, tuo pačiu Valstybės turto fondas naujajam savininkui 38 metams išnuomojo greta esantį beveik 10 arų sklypą praktiškai visiškai kopose, nors sklypo naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams“, – teigia Š. Vaitkus.

Pasak jo, 2012 m. turto savininkas pradėjo rengti sklypo detalųjį planą, norėdamas jo paskirtį pakeisti į rekreacinę. Miesto taryba detalaus plano netvirtino, tačiau tą padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

„Miesto tarybos nariai atkreipė dėmesį, jog vizualizacijoje akivaizdžiai matyti, kad planuojamas statyti ne poilsio aptarnavimo, o gyvenamosios paskirties pastatas. Tarybos narius nustebino, kad nedidelio vienaukščio statinio vietoje planuojamas 7,5 m aukščio namas, visą tai pavadinant rekonstrukcija“, – priežastis netvirtinti plano aiškina meras.

Jo teigimu, savivaldybei didžiulis galvos skausmas dėl valstybės pozicijos menkaverčius karinius objektus ypač jautrioje rekreacinėje zonoje ne sunaikinti, o parduoti, taip užprogramuojant sudėtingus teisinius konfliktus.

Anot mero, prieš penkerius metus rekonstrukcijai prašyta statybos leidimo, jis neduotas, tačiau sklype pradėti statybos darbai.

„Griežtai reikalausiu, kad šiuo objektu susidomėtų teisėsauga“, – skelbė Š. Vaitkus.

Išvada buvo teigiama

Statybos inspekcija teigia, jog detalųjį planą ji suderino tai delsiant padaryti savivaldybei, kaip numatė įstatymai. Jai anksčiau buvo nustatyta pareiga tvirtinti savivaldybių suderintus teritorijų planavimo dokumentus, kai jos pačios nustatytais terminais nepriimdavo motyvuoto sprendimo atsisakyti juos tvirtinti.

„Būtent tokia situacija susiklostė priimant sprendimus dėl sklypo Užkanavės g. 31, Palangoje. Detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos protokolu. Jam išduota teigiama išvada, tačiau jis nebuvo nustatytais terminais patvirtintas ir nebuvo motyvuotai atsisakyta jį tvirtinti“, – informavo inspekcija.

Inspekcija nurodo dėl situacijos pradėjusi tyrimą, jos specialistai pirmadienį apsilankė teritorijoje, tačiau nenustatė, kad būtų atliekama rekonstrukcija, o darbus traktavo kaip remontą.

„Nustatyta, kad viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimai vykdomus rekonstravimo darbus neatitinka tikrovės. Pagal surinktą informaciją įtariama, kad šiuo atveju atliekami pastato remonto darbai“, – informavo inspekcija.

Institucija pabrėžė, jog nuo detaliojo plano patvirtinimo praėjo aštuoneri metai, todėl „nėra suprantama, kodėl šio plano patvirtinimo klausimus savivaldybė kelia tik dabar“.

Domisi aplinkosaugininkai

Dėl darbais galimai sukeltos žalos aplinkai patikrinimą pirmadienį atliko Aplinkos apsaugos departamentas. 

Kaip patikslinta antradienį, Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl statybų metu suniokoto kopagūbrio paviršiaus. 

Apsilankę sklype jie nustatė, kad remontuojant pastatą pajūryje galėjo būti sulyginta kopos paviršinė dalis, pakeičiant reljefą su buvusia natūralia žoline augmenija ir nustumiant apie 10 m ilgio ir 4,5 m pločio juostą. Taip pažeistas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

„Pajūrio juosta yra saugoma teritorija reglamentuojama atskiru įstatymu. Šios apsaugos tikslas užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms. Už darbus sklype atsakingi verslininkai pripažino, kad pakeitė vietovės kopagūbrio reljefą“, – pranešime spaudai sako Algimantas Skersis, Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Inspekcija tęsia tyrimą, bus skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skirta administracinė nuobauda, o atsakingi asmenys turės atkurti kopą.

Aplinkosaugininkai pabrėžė, kad pajūrio juostoje draudžiama niokoti gamtos ir kultūros objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją.

Kaip BNS informavo Turto bankas, pastatas į Privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas 2010 m. Vyriausybės nutarimu, o fiziniam asmeniui parduotas 2011 m. už 117.700 Eur.