Šviežias ir gaivus oras daugiabučiuose: specialistai išskiria vėdinimo reikšmę

Kasmet Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) vykdo modernizuotų daugiabučių energetinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę, norint įvertinti naujų statybos produktų, technologijų, projektinių sprendinių panaudojimą ir atitiktį keliamiems reikalavimams. Visgi audito metu ekspertai koncentruojasi ne tik į energinius parametrus, bet ir į kitus, ne ką mažiau svarbesnius ypatumus. Vienas iš jų – kokybiško oro patekimas į patalpas, kurį užtikrinti yra būtina.

Vykdydama šį auditą BETA siekia gauti duomenis apie įgyvendintų priemonių faktines energines ir fizines savybes, atliktų statybos rangos darbų kokybę, įvertinti projektinių sprendinių efektyvumą ir pagrįstumą bei pateikti rekomendacijas, kaip gerinti daugiabučių namų atnaujinimo kokybę.

Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami pastatai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“ – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.

Stengiasi pažvelgti į kuo skirtingesnius daugiabučius

Atliktame tyrime šiemet dalyvavo daugiabučiai namai, kurių statybos metai svyravo nuo 1969 m. iki 1990 m., pastatuose esančių butų skaičius – nuo 6 iki 60, o visų daugiabučių energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.

Pasak V. Serbentos, norint analizuoti didelį kiekį daugiabučių modernizavimo metu panaudojamų priemonių ir jų efektyvumą, audite dalyvauja itin skirtingoms savybėmis pasižymintys daugiabučiai: „Tokia metodologija leidžia įvertinti atskirų pastatų tipų, pavyzdžiui, daugiaaukščių ir mažaaukščių, plytų ir blokelių mūro, atnaujinimo energinį ir ekonominį naudingumą, taip pat tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų, atskirų langų tipų efektyvumą, skirtingų šildymo ir vėdinimo sistemų įtaką žmonių gyvenimo kokybei.“

Keliamus reikalavimus atitiko visi būstai

Renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas pažymi, kad šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė.

„Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau“, – sako specialistas.

Didelį dėmesį skyrė oro kokybės tyrimams

Vykdyto audito rezultatai atskleidė, kad daugiausiai šilumos po daugiabučio renovacijos pabaigos yra prarandama dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Palyginus neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt. sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“ – sako G. Šilanskas.

Be to, pagal tarptautines rekomendacijas nustačius maksimalią ribinę CO2 vertę, kuri gali būti patalpoje, buvo tiriama ir daugiabučių oro kokybė. Ši riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, o oro kokybę galima laikyti prasta, siekė 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono).

„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – sako ekspertas.

Efektyviausia priemonė – rekuperacija

Tačiau kaip užtikrinti oro kokybę renovuotuose butuose? Tai padaryti gali padėti atsakingas jų vėdinimas. Audito išvadose ekspertai akcentavo, kad pagrindinė priemonė, siekiant šio tikslo, turėtų būti rekuperacinės sistemos įrengimas.

„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypatingai svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė, dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo, būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia G. Šilanskas.

Tiesa, jei rekuperacinės sistemos daugiabutyje nėra arba jos įdiegti neįmanoma, tokiu atveju gyventojai, atsižvelgdami į išorės oro sąlygas ir dienos metą (nerekomenduojama transporto piko valandomis) turėtų keliskart per dieną intensyviai (pilnai atsidarius langus bei tokiu būdu sudarant skersvėjį) ir trumpai (iki kelių minučių) vėdinti gyvenamąsias patalpas.

Papildomai, CO2 daviklių/sensorių įrengimas gyvenamosiose patalpose, ypač miegamajame arba svetainėje, gali tapti gera indikacine priemone, norint užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemos valdymą.