Vilnius patvirtino infrastruktūros mokesčio tarifus

Prioritetinėse teritorijose nustatytas 30 Eur, neprioritetinėse – 50 Eur dydžio įkainis vienam kvadratiniam metrui, konversijos projektams dalyje miesto, nepriklausomai nuo teritorijos prioriteto – 18 Eur / kv. m, o vienbučių namų statybai – 15 Eur / kv. m. Pastarasis mokestis įsigalios nuo liepos.

„Plėtra iki šiol finansuota mokesčių mokėtojų, kurie galbūt nė nesinaudoja ta nauja infrastruktūra, sąskaita, ir tai keisis. Tokius finansinius įrankius plėtros valdymui turi praktiškai visi Europos miestai, ir ten mokesčiai yra gerokai didesni nei dabar Vilniaus mieste nustatomi tarifai. Naujų gatvių ir inžinerinių tinklų, mokyklų ir darželių statyba, želdynų įrengimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams – visi šie kaštai yra susiję su miesto plėtra ir statyba, ir bus bent iš dalies dengiami iš infrastruktūros mokesčio lėšų“, – pranešime teigia Mindaugas Pakalnis, sostinės vyriausiasis architektas.

Anot jo, Vilniaus plėtros žemėlapyje šiandien prioritetinėmis įvardintos senosios, nuo miesto centro nenutolusios teritorijos. Neprioritetinės lieka tos, kur investuoti į visą privalomą infrastruktūrą – gatves, susisiekimą, energetinius sprendimus bei socialines paslaugas – ugdymo, gydymo ar kultūros įstaigas – miesto savivaldybei atrodo netvaru ir brangu.

[infogram id="a3b89ea1-7e08-49e0-a41d-9e0a78dcef6f" prefix="UMk" format="interactive" title="Statyba ir NT. Patvirtinti infrastruktūros mokesčio tarifai Vilniuje"]

Iki šiol Vilniuje plėtotojai mokėjo 4 Eur / kv. m socialinės infrastruktūros mokestį ir kartu turėdavo prisidėti papildomai, pavyzdžiui, įrengti šaligatvius, sankryžas ir pan.

Antradienį sprendimus dėl šio mokesčio 2021 m. priėmė Kauno ir Klaipėdos miestų tarybos.

VŽ rašė, jog gegužę priimtas Savivaldybių infrastruktūros įstatymas numato, kad statytojai iki statybos leidimo turės sumokėti pagal savivaldybėje patvirtintus tarifus nustatytą mokestį už planuojamo objekto kvadratinį metrą. Surinktas lėšas savivaldybės naudos tik infrastruktūros plėtrai.

Atidėti įmokos mokėjimą bus galima tuo atveju, jei su savivaldybe bus sudaroma infrastruktūros plėtros sutartis, kurios sąlygos bus individualios.

Savivaldybės taip pat turi numatyti prioritetinės infrastruktūros sąrašą ir jos įrengimą finansuoti. Neprioritetinės infrastruktūros įrengimą savo lėšomis turėtų finansuoti statytojas.