Ar Lietuvos statybų sektorius gali išsaugoti Žemę?
Kas yra atsinaujinantys ištekliai statybų pramonėje? Šiuo metu namus, ypač daugiaaukščius, biurus ir pan., dažniausia statome iš cemento ir metalo. Žaliavos šios medžiagoms yra baigtinės, o, be to, joms pagaminti ir transportuoti sunaudojama daugybė energijos išteklių. Jau šių medžiagų gamybos procese į aplinką išmetami didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tačiau ar statybų pramonei rasime medžiagų, kurios jau šiandien galėtų pakeisti energetiškai rajus ir taršius cementą bei metalą? Ir mokslininkai, ir praktikai vieningai tirtina: ne tik yra, bet jau praktiškai keičia cementą ir metalą. Tai - medis ir iš jo pagamintos medžiagos bei konstrukcijos. Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) suskaičiavo, kad šiandien miestų statyboje cementą ir plieną pakeitus mediena kasmet pasaulyje būtų mažiau išmetama nuo 10 iki 700 mln. t anglies dvideginio (CO2). Tyrimui mokslininkai panaudojo realius statybų verslo scenarijus skaičiuodami, kad iki 2050 m. vos 0,5% ar net iki 50% naujų pastatų statyboms būtų naudojamas medis ir jo konstrukcijos.
Europos medienos pramonės konfederacija (CEI-Bois) teigia, kad naudodamas medieną, legaliai išaugintą iš tvariai valdomų miškų, Senasis žemynas gali pasiekti keletą neseniai priimtų „Europos žaliojo susitarimo“ tikslų ir iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu.
Kyla klausimas: ar mūsų planetoje galime išauginti tiek medienos, kad ji tenkintų „medinės“ statybos proveržį pasaulyje, o medžių virtimas statybine medžiaga neatsigręžtų pavojumi planetai? Kai kuriems miškų saugotojams reikėtų žinoti, kad medis, kaip ir bet koks gyvas organizmas, turi gyvenimo ciklus ir galiausiai – miršta. Jei brandos sulaukusio medžio nenukirsi, jis baigs savo gyvenimą trūnėsiais. Todėl, pavyzdžiui, Lietuvoje miškai skirstomi į keturias kategorijas, iš kurių didžiausia – ūkiniai miškai – sudaro per 72%. Beje, juose kasmet iškertama tik apie 60% medienos, kuri natūraliai priauga. Be jokios abejonės, dalis miškų turi būti skirta natūraliam nykimui ir atiduota gamtos procesams. Tam ir yra saugomos natūralios girios, rezervatiniai bei rekreaciniai miškai.
Statybų specialistams natūraliai kyla ir dar vienas klausimas: ar medis gali pakeisti gelžbetonio ir metalo konstrukcijas? Atsakymas vienareikšmis: taip. Šiam atsakymui pagrįsti pasidairykime po pasaulį. Šiuo metu aukščiausias medinis pastatas pasaulyje yra Norvegijos mieste Brumundalyje. 2019 m. baigtas statyti įvairios paskirties 18 aukštų pastatas „Mjøstårnet“ iškilęs 85,4 m. Tačiau Sidnėjuje 2025 m. naudojant technologiją MTS (angl. Mass Timber Construction) bus pastatytas net 40 aukštų pastatas. Jo skeletui bus naudojamas plienas, o kitoms konstrukcijoms – medis. Tokia hibridinė konstrukcija padės 50% sumažinti CO2 statybų medžiagoms, o pastatui eksploatuoti reikės 50% mažiau energijos. Dar aukščiau, nusitaikė japonai. Japonijos medienos pramonės kompanija „Sumitomo Forestry“ 2041 m., kai švęs savo 350-ąjį gimtadienį, planuoja baigti statyti net 350 m aukščio medinį dangoraižį. Šis hibridinis pastatas konstruojamas iš medienos ir plieno santykiu 9:1, kad atlaikytų didelį Tokijo seisminį aktyvumą.
Tačiau „nusileiskime“ ant žemės. Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų plėtojimo kompanija „Swan“ nusprendė pagaminti ir pastatyti 700 2–3 aukštų gyvenamųjų namų naudodama kryžmai sluoksniuotą medieną (angl. Cross Laminated Timber, CLT). Kompanija tvirtina, kad apie 16 kartų už plieną ir 5 kartus už betoną lengvesnės CLT yra geriausias produktas gyvenamųjų namų statybai dėl daugybės priežasčių: greitesnės statybos, dizaino lankstumo, aplinkos tvarumo, ekologiškumo, energijos vartojimo efektyvumo, priešgaisrinių ir akustinių savybių. CLT plokštės naudojamos visoms konstrukcijoms: sienoms, luboms, stogui.
Grįžkime „namo“. Ar Lietuvoje be individualių medinių namų turime daugiau tvarios statybos pavyzdžių? Vilniuje pernai buvo pastatytas pirmasis Lietuvoje vaikų darželis iš surenkamų medinių skydų. 800 m2 pastatas iškilo per pora mėnesių. Beje, laiptinių konstrukcijoms čia panaudota jau minėta CLT. Medinis vaikų darželis šiemet iškilo ir Kaune.
Taigi, atsinaujinantys statybiniai ištekliai skinasi kelią ir mūsų šalyje. Bet kodėl pradžioje užsiminiau, kad šis tekstas skirtas ir naujam Seimui bei Vyriausybei? Išsamiai neaprašinėsiu, bet Lietuvoje, kaip ir dalyje Europos Sąjungos valstybių, dar galioja nemažai norminių aktų, kurie statybas reguliuoja taip, kad naujos pažangios medžiagos negali būti naudojamos, pvz., dėl priešgaisrinių ar panašių reikalavimų daugiaaukštėje statyboje. Medžiagų savybės pasikeitė, bet įstatymai užstrigo praeityje. Tikiuosi, kad nauja valdžia „atras“, jog naujosios technologijos ir realijas atitinkantys reguliavimai gali padėti ne tik Lietuvos statybų pramonei, bet ir išsaugoti mūsų planetą. Juk Žemės ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. O šiuo atveju ypač – nuo savalaikių politikų sprendimų.
Komentaro autorius - Martynas Janėnas, UAB „Medžio bitės“ direktorius ir bendraturtis
