Ar Lietuvos statybų sektorius gali išsaugoti Žemę?

Publikuota: 2020-11-03
Bendrovės nuotr.
svg svg
Bendrovės nuotr.
UAB „Medžio bitės“ direktorius ir bendraturtis

Šios mano nuomonės antraštė gali atrodyti labai pretenzinga. Bet kviečiu ir šalies statybų sektoriaus atstovus, ir naują Seimą bei Vyriausybę susipažinti su pasauline tendencija, kuri realiai padėtų Lietuvai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita. Jei Lietuvos energetikoje vis svariau pasitelkiami atsinaujinantys energijos šaltiniai, tai tuo pačiu keliu siūloma pasukti ir mūsų statybų pramonei. Pasaulyje toks judėjimas jau įgauna pagreitį.

Kas yra atsinaujinantys ištekliai statybų pramonėje? Šiuo metu namus, ypač daugiaaukščius, biurus ir pan., dažniausia statome iš cemento ir metalo. Žaliavos šios medžiagoms yra baigtinės, o, be to, joms pagaminti ir transportuoti sunaudojama daugybė energijos išteklių. Jau šių medžiagų gamybos procese į aplinką išmetami didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tačiau ar statybų pramonei rasime medžiagų, kurios jau šiandien galėtų pakeisti energetiškai rajus ir taršius cementą bei metalą? Ir mokslininkai, ir praktikai vieningai tirtina: ne tik yra, bet jau praktiškai keičia cementą ir metalą. Tai - medis ir iš jo pagamintos medžiagos bei konstrukcijos. Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas (PIK) suskaičiavo, kad šiandien miestų statyboje cementą ir plieną pakeitus mediena kasmet pasaulyje būtų mažiau išmetama nuo 10 iki 700 mln. t anglies dvideginio (CO2). Tyrimui mokslininkai panaudojo realius statybų verslo scenarijus skaičiuodami, kad iki 2050 m. vos 0,5% ar net iki 50% naujų pastatų statyboms būtų naudojamas medis ir jo konstrukcijos.

Europos medienos pramonės konfederacija (CEI-Bois) teigia, kad naudodamas medieną, legaliai išaugintą iš tvariai valdomų miškų, Senasis žemynas gali pasiekti keletą neseniai priimtų „Europos žaliojo susitarimo“ tikslų ir iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kyla klausimas: ar mūsų planetoje galime išauginti tiek medienos, kad ji tenkintų „medinės“ statybos proveržį pasaulyje, o medžių virtimas statybine medžiaga neatsigręžtų pavojumi planetai? Kai kuriems miškų saugotojams reikėtų žinoti, kad medis, kaip ir bet koks gyvas organizmas, turi gyvenimo ciklus ir galiausiai – miršta. Jei brandos sulaukusio medžio nenukirsi, jis baigs savo gyvenimą trūnėsiais. Todėl, pavyzdžiui, Lietuvoje miškai skirstomi į keturias kategorijas, iš kurių didžiausia – ūkiniai miškai – sudaro per 72%. Beje, juose kasmet iškertama tik apie 60% medienos, kuri natūraliai priauga. Be jokios abejonės, dalis miškų turi būti skirta natūraliam nykimui ir atiduota gamtos procesams. Tam ir yra saugomos natūralios girios, rezervatiniai bei rekreaciniai miškai.

Statybų specialistams natūraliai kyla ir dar vienas klausimas: ar medis gali pakeisti gelžbetonio ir metalo konstrukcijas? Atsakymas vienareikšmis: taip. Šiam atsakymui pagrįsti pasidairykime po pasaulį. Šiuo metu aukščiausias medinis pastatas pasaulyje yra Norvegijos mieste Brumundalyje. 2019 m. baigtas statyti įvairios paskirties 18 aukštų pastatas „Mjøstårnet“ iškilęs 85,4 m. Tačiau Sidnėjuje 2025 m. naudojant technologiją MTS (angl. Mass Timber Construction) bus pastatytas net 40 aukštų pastatas. Jo skeletui bus naudojamas plienas, o kitoms konstrukcijoms – medis. Tokia hibridinė konstrukcija padės 50% sumažinti CO2 statybų medžiagoms, o pastatui eksploatuoti reikės 50% mažiau energijos. Dar aukščiau, nusitaikė japonai. Japonijos medienos pramonės kompanija „Sumitomo Forestry“ 2041 m., kai švęs savo 350-ąjį gimtadienį, planuoja baigti statyti net 350 m aukščio medinį dangoraižį. Šis hibridinis pastatas konstruojamas iš medienos ir plieno santykiu 9:1, kad atlaikytų didelį Tokijo seisminį aktyvumą.

Tačiau „nusileiskime“ ant žemės. Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų plėtojimo kompanija „Swan“ nusprendė pagaminti ir pastatyti 700 2–3 aukštų gyvenamųjų namų naudodama kryžmai sluoksniuotą medieną (angl. Cross Laminated Timber, CLT). Kompanija tvirtina, kad apie 16 kartų už plieną ir 5 kartus už betoną lengvesnės CLT yra geriausias produktas gyvenamųjų namų statybai dėl daugybės priežasčių: greitesnės statybos, dizaino lankstumo, aplinkos tvarumo, ekologiškumo, energijos vartojimo efektyvumo, priešgaisrinių ir akustinių savybių. CLT plokštės naudojamos visoms konstrukcijoms: sienoms, luboms, stogui.

Grįžkime „namo“. Ar Lietuvoje be individualių medinių namų turime daugiau tvarios statybos pavyzdžių? Vilniuje pernai buvo pastatytas pirmasis Lietuvoje vaikų darželis iš surenkamų medinių skydų. 800 m2 pastatas iškilo per pora mėnesių. Beje, laiptinių konstrukcijoms čia panaudota jau minėta CLT. Medinis vaikų darželis šiemet iškilo ir Kaune.

Taigi, atsinaujinantys statybiniai ištekliai skinasi kelią ir mūsų šalyje. Bet kodėl pradžioje užsiminiau, kad šis tekstas skirtas ir naujam Seimui bei Vyriausybei? Išsamiai neaprašinėsiu, bet Lietuvoje, kaip ir dalyje Europos Sąjungos valstybių, dar galioja nemažai norminių aktų, kurie statybas reguliuoja taip, kad naujos pažangios medžiagos negali būti naudojamos, pvz., dėl priešgaisrinių ar panašių reikalavimų daugiaaukštėje statyboje. Medžiagų savybės pasikeitė, bet įstatymai užstrigo praeityje. Tikiuosi, kad nauja valdžia „atras“, jog naujosios technologijos ir realijas atitinkantys reguliavimai gali padėti ne tik Lietuvos statybų pramonei, bet ir išsaugoti mūsų planetą. Juk Žemės ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. O šiuo atveju ypač – nuo savalaikių politikų sprendimų.

Komentaro autorius - Martynas Janėnas, UAB „Medžio bitės“ direktorius ir bendraturtis

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Statyba ir NT“
Mirė „Inreal valdymo“ vadovas G. Pruskus 3

Eidamas 44-uosius metus mirė nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal valdymas“ vadovas Gediminas Pruskus.

Statyba ir NT
2022.05.27
Dideliame valstybiniame sklype Vilniaus Lazdynuose įstrigusio verslininko bėdos nesibaigia Premium 4

Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo Vilniaus...

Statyba ir NT
2022.05.27
„Lords LB“ Šv. Jokūbo kvartalui – 6,5 mln. Eur obligacijų emisija su 6% palūkanomis 3

Finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ pradėjo viešą 6,5 mln. Eur UAB „Orkela“ obligacijų emisijos dalies...

Rinkos
2022.05.27
Toliau tobulinamas antrojo sostinės „Akropolio“ projektas 16

Prekybos centrus valdanti bendrovė „Akropolis Group“ parengė naujo komercinio kvartalo, planuojamo plėtoti...

Statyba ir NT
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
Brangstančios medžiagos Estijos statybų sektorių pirmąjį ketvirtį augino 14%

Estijos statybos bendrovės šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje ir užsienyje atliko 14% daugiau darbų nei per tą...

Statyba ir NT
2022.05.27
„YIT Lietuva“ Kauno LEZ užbaigė didelės baldų gamyklos statybas

Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos UAB „YIT Lietuva“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigė...

Statyba ir NT
2022.05.27
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 3

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
Vilniaus kolegija parduoda sostinės centre esantį pastatą Verslo tribūna

Vilniaus kolegija (VIKO) parduoda nuosavybės teise valdomą pastatą, įsikūrusį Vilniuje Naugarduko gatvėje 5.

Statyba ir NT
2022.05.27
Klaipėda pritarė 72 mln. Eur vertės sporto komplekso koncesijai su „Eikos“ įmone 1

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį pritarė 72 mln. Eur vertės koncesijos sutarčiai dėl naujo...

Statyba ir NT
2022.05.26
Finansų ministerija siūlo visus NT objektus apmokestinti atskirai 13

Finansų ministerija siūlo naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestį – būtų atskirai apmokestinami visi...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Merko“ renkasi idėją daugiabučiams sostinės Šnipiškėse

Estijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Merko būstas“ skelbtame kviestiniame...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Notus Developers“ baigė statyti milžinišką gamyklą prie Klaipėdos

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei valdymo UAB „Notus Developers“ baigė statyti 50.000 kv. m...

Statyba ir NT
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Itella Logistics“ sutarė dėl logistikos terminalo nuomos Kauno Petrašiūnuose

Logistikos bendrovė „Itella Logistics“ su nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Eveko investicija“ sutarė dėl...

Statyba ir NT
2022.05.26
Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
2022.05.26
„Swedbank“ skolina 30 mln. Eur „Teltonikos“ biurų pastato statyboms Žvėryne 2

Komercinis bankas „Swedbank“ suteikė 30 mln. Eur paskolą Lietuvos daiktų interneto prietaisų projektuotojos...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Eurovia Lietuva“ pernai fiksavo 3 mln. Eur pelną, šiemet kalba apie išgyvenimą Premium

Vilniuje registruota Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių tiesimo AB „Eurovia Lietuva“ praėjusius metus...

Statyba ir NT
2022.05.26
Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, po šio šildymo sezono norinčių renovuotis bus daugiau Verslo tribūna 2

Kartu su augančiomis šildymo kainomis, didėja ir gyventojų susidomėjimas daugiabučių modernizacija. Norintys...

Statyba ir NT
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku