Siekiant, kad mokiniai būtų kūrybiški, jiems reikia kūrybiškos aplinkos

Publikuota: 2020-06-18
Žaidybinimo tyrėjas, Mykolo Romerio universiteto lektorius dr. Marius Kalinauskas.
svg svg
Žaidybinimo tyrėjas, Mykolo Romerio universiteto lektorius dr. Marius Kalinauskas.

Karantino metu organizuotas nuotolinis mokymas sukėlė nemažą sumaištį ir, panašu, labiau išgąsdino ne besimokančiuosius, o pačius mokytojus. Žaidybinimo tyrėjas, Mykolo Romerio universiteto lektorius dr. Marius Kalinauskas sako, kad pandemija turėjo ne tik neigiamų pasekmių, bet ir paskatino ilgai lauktus pokyčius švietimo sistemoje. Jo teigimu, mokyme taikant skaitmenines, žaidybines priemones galima padidinti mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą, tačiau labai svarbu, kad pastarasis būtų grįstas ne nuolatinio vertinimo sistema, bet vidinės motyvacijos pažinti skatinimu.

Pasak M. Kalinausko, iki šiol švietimo sistema, kad ir šlubuodama, tarnavo pakankamai stabiliai, ilgą laiką nebuvo poreikio kažką kardinaliai keisti – nei mokytojų darbo pobūdžio, nei mokymo įrankių, o norint, kad nusistovėjusiose, inertiškose sistemose įvyktų esminiai pokyčiai – būtinas sukrėtimas.

„Susidūrę su beprecedente situacija, turėjome iš esmės pergalvoti skaitmeninių įrankių panaudojimo formas mokymo procese bei mokytojų ir mokinių santykių pobūdį. Šioje situacijoje atsiskleidė privataus bei viešojo sektoriaus investicijų į informacinių technologijų infrastruktūrą rezultatai. Lietuva, nors ir kiek klupdama, sugebėjo pakankamai gerai suvaldyti nuotolinio mokymo organizavimą“, – sako jis.

Mokiniai rodo pranašumą

Vis tik M. Kalinauskas išskiria kitą nuotolinio mokymo metu išryškėjusią problemą – skaitmeninę atskirtį tarp dalies mokytojų ir besimokančiųjų. Šiuolaikinis jaunimas gimęs technologijų amžiuje, asmeninė raiška medijose jiems – savaime suprantama praktika. Skaitmeninius įrankius naudoja ir vyresnieji, tačiau tai daro visai kitokia apimtimi ir paskirtimi. Pašnekovas pažymi, kad siekiant pažangos bei skaitmeninių įrankių pažinimo, bendrumo tarp mokinio ir mokytojo, vertėtų apsvarstyti tolimesnį nuotolinio mokymo praktikavimą.

„Kalbant apie skaitmeninių įrankių naudojimą, drįsčiau teigti, kad mokiniai yra gerokai pranašesni už mokytojus. Technologijos mokiniams – kasdienybė, todėl siekiant pažadinti jų motyvaciją mokytis, mokymo aplinkos kūrimas pasitelkiant skaitmeninius įrankius turėtų būti ne nustumtas į šalį, bet daug rimčiau svarstomas ilgalaikėje perspektyvoje ir galbūt palaipsniui tapti įprastinio mokymo palydovu. Labiausiai baimina tai, kad po šios krizinės situacijos vėl grįšime prie seno mokymo modelio visai nieko nepasimokę iš šiandienos ir neįvertinę nuotolinio mokymo potencialo“, – atvirauja M. Kalinauskas.

Jis papildo, kad nuotolinis mokymas gali išeiti į naudą ir kai kuriems uždaresniems mokiniams, kadangi mokantis šia forma nelieka klasėje juntamo socialinio spaudimo. M. Kalinauskas siūlo ir galimą receptą kitam iššūkiui – kaip nuotolinio mokymo metu suvaldyti ir išlaikyti mokinių dėmesį.

„Tokiu atveju vertėtų pagalvoti ir apie kitokią pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą – mokinys turėtų ne tik atsėdėti pamokas ir gauti įvertinimą už pastangas, bet pateikti kritinį tam tikros problemos sprendimą, kuriam surasti reikia žinių ir laiko“, – akcentuoja pašnekovas.

Svarbiausia pažadinti vidinę motyvaciją

Anot M. Kalinausko, tikslaus atsakymo, kaip įkvėpti mokiniui motyvacijos mokytis, deja, nėra. Nors šiuo atveju gali būti pasitelkiamos įtraukiančios žaidybinimo praktikos, tačiau ir šios nėra tobula išeitis, kadangi didžioji dalis jų orientuotos į išorinių dirgiklių stimuliavimą. Taip pat susiduriama su kita problema – akcentuojama ne vidinė, o išoriniu atlygiu – taškais, prizais, virtualia valiuta ir pan. – grįsta motyvacija, kurios pasireiškimo periodas – trumpas ir nuolat reikalaujantis naujų, stipresnių išorinių paskatų.

„Viena iš populiariausių motyvacijos teorijų, kurią naudoja kompiuterinių žaidimų ir žaidybinimo tyrinėtojai, yra Apsisprendimo teorija (angl. Self-determination theory). Vidinę motyvaciją ji apibrėžia kaip trijų komponentų – autonomijos, kompetencijos ir susietumo – visumą, – dėsto pašnekovas. – Siekiant padidinti mokinių vidinę motyvaciją, reikia patenkinti visus šiuos poreikius – stengtis suteikti kuo daugiau valingos apsisprendimo laisvės prasmingose bei adekvačiu iššūkiu paremtose užduotyse. Taigi tik į nekintamą išorinį atlygį – įvertinimą, nuobaudą ar žaidimo taškus – orientuota grįžtamojo ryšio sistema ilgainiui atsibosta. Čia ir slypi didžiausias žaidybinimo iššūkis – sukurti laisvo eksperimentavimo erdves, kurios per išorinių dirgiklių akcentavimą stimuliuotų vidinį mokinio norą veikti pastarojo neišstumiant.“

Žaidybiška aplinka, kalba M. Kalinauskas, gali būti paremta tiek technologijomis, tiek visiškai nuo jų atribota, tačiau šiandien visas žaidybinimas natūraliai krypsta į efektyvių ir patogių technologinių įrankių naudojimą, todėl daug ko galime pasimokyti ir iš jaunam žmogui itin patrauklių kompiuterinių žaidimų, kuriuose suteikiama sąlyginė laisvė išbandyti įvairius veiksmų scenarijus skirtingose aplinkose. Apmaudu, kad ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų švietimo sistemos reikalauja kiekybinio vertinimo, todėl žaidimų taikymas mokyme vis dar mažai išplėtotas.

Pašnekovas akcentuoja, kad siekiant auginti į mokymosi procesą įsitraukusią, kūrybišką ir verslią kartą, jų ugdymui reikia jiems patrauklios, kūrybiškos aplinkos, leidžiančios mokytis nelinijiniu būdu, atrandant savus problemų sprendinius laisvo eksperimentavimo erdvėse.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ekspertai: prasideda nauja viešojo valdymo era Verslo tribūna

Radboud universitetas (Olandija) su Mykolo Romerio universitetu jau daugelį metų sėkmingai bendradarbiauja...

Siekiant, kad mokiniai būtų kūrybiški, jiems reikia kūrybiškos aplinkos Verslo tribūna

Karantino metu organizuotas nuotolinis mokymas sukėlė nemažą sumaištį ir, panašu, labiau išgąsdino ne...

Tik susikalbėti nebeužtenka: auga dalykinės užsienio kalbos specialistų poreikis Verslo tribūna

Iš pirmo žvilgsnio situacija skamba paradoksaliai: nors lietuviai yra vieni iš daugiausiai užsienio kalbų...

Siekdamas geros atmosferos įmonėje, vadovas turi pradėti nuo savęs Verslo tribūna 2

Kai kuriems verslams karantino metu sumažinus veiklos apimtis, tinkamas darbuotojų atleidimas ir vidinės...

Ray‘us Smithas: „Šiandien nesvarbu, kokį išsilavinimą esi įgijęs prieš keliolika metų“ Verslo tribūna 1

JAV Organizacinės lyderystės mokslų daktaras Ray‘us Smithas, dėstantis JAV Belhaven bei Čekijos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus