Muitų karo galimybės ir praradimai

Naujoji muitų politika augins sandėliavimo, pakavimo ir užsakymų vykdymo paslaugų paklausą

Neprognozuojamų pokyčių išbandymus patiriantys JAV rytinės pakrantės uostai šiemet prognozuoja 10–27% mažėjančią krovą. AFP / „Scanpix“ nuotr.

Donaldo Trumpo administracijai pradėjus drastišką muitų karą su savo didžiausiais prekybos partneriais, siuntėjai atsisako į JAV plukdytų kiniškų krovinių ir juos tiesiog palieka uostuose. Kol amerikiečiai ieško mažiausiai skausmingų sprendimų, o kitos šalys naudojasi Vašingtono paliktais prekybos langais, Lietuvoje panikos požymių nematyti.

JAV prezidento D. Trumpo pasirinkta naujų muitų tarifų strategija prekybą su didžiausia pasaulio ekonomika privertė dirbti neprognozuojamos stichijos sąlygomis. Natūralu, kad taip sukelta nauja krizė vieniems žada galimybių, kitiems – galvosūkių. Britų logistikos naujienų portalas „The Loadstar“ rašo, kad ši krizė JAV importuotojus pastūmė į „neįmanomą situaciją“ ir verčia svarstyti hamletišką klausimą „siųsti ar nesiųsti“.

Atsisako krovinių

Muitų karas labiausiai pasijautė didžiausioje prekybos arterijoje tarp Kinijos ir JAV, kurioje įvesti iki 145% muitai kiniškoms prekėms ir 125% atsakomieji Kinijos muitai. Josephas Estevesas, pasaulinės tiekimo grandinės konsultantės „Maine Pointe“ generalinis direktorius, CNBC sako, kad, esant tokioms sąlygoms, krovinių siuntėjai tiesiog nebenori priimti savo krovinių. Taip esą yra dėl to, kad daugelis šių bendrovių dar prieš muitų pokyčius išgyveno užsitęsusį sumažėjusio vartojimo laikotarpį ir neturi apyvartinio kapitalo ir grynųjų pinigų. Todėl dabar tiesiog negali susimokėti naujų mokesčių, viršijančių prekių kainą.