„Ryanair“ kelia bangas oro uostuose: uždariusi bazę Danijoje, netikėtai apkarpė Taliną

Antradienį Estijos žiniasklaida pranešė, kad „Ryanair“ sustabdė bilietų pardavimą ir vasaros sezono skrydžius iš Talino į Romą, Bergamą, Trevizą, Pafosą, Vieną ir Bilundą. 

Pasak Eero Pargmae, Talino oro uosto valdybos nario, kurį kalbino Estijos nacionalinis transliuotojas ERR, dar prieš „Ryanair“ sprendimą buvo žinoma, kad skrydžiai šiais metais brangs dėl padidėjusių įvairių mokesčių ir išlaidų.

„Mums tai (skrydžių atšaukimas – VŽ) buvo didelė staigmena, nes praėjusią savaitę vykusiame susitikime oro bendrovė patvirtino, kad vasarą skraidys 11 maršrutų. Be to, oro bendrovė neinformavo mūsų apie jokį nepasitenkinimą maršrutais, oro uosto mokesčiais ar skrydžių tvarkaraščio pakeitimais“, – estų leidiniui sakė oro uosto komunikacijos vadovė Margot Holts.

M. Holts patvirtino, kad „Ryanair“ 2024 m. rugsėjį buvo informuota apie Talino oro uoste įvestą naują 2,87 Eur saugumo mokestį.

Apie sprendimus nutraukti skrydžius Estijoje airių kompanija vakar nekomunikavo. Tačiau „Ryanair“ reakciją į pakilusius įkainius Talino oro uostas jau matė 2023 m. vasarį, kai ji nusprendė nutraukti septynis skrydžius. Tais metais Talino oro uoste pirmąkart per dešimtmetį 30% pakelti įkainiai.

„Ryanair“ ateinančiam vasaros sezonui taip pat apkarpė maršrutų skaičių Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Italijoje motyvuodama oro uostų ir kitų su aviacija susijusių mokesčių padidėjimu.

„Ryanair“ sprendimai palietė ir Lietuvą

Dar sausio 31 d. skrydžių bendrovė paskelbė uždaranti savo dviejų lėktuvų bazę Danijos Bilundo oro uoste. Skirtingai nei Estijos atveju, priežastis buvo gana atvirai iškomunikuota pačios Airijos kompanijos.

Savo pranešime „Ryanair“ kaltino „trumparegišką“ Danijos vyriausybės sprendimą nuo 2025 m. sausio įvesti aviacijos mokestį, kuris siektų iki 50 DKK (6,7 Eur) už kiekvieną išvykstantį keleivį. „Ryanair“ atstovai nurodė derėjęsi su Bilundo oro uostu, tačiau apkaltino danus nesugebėjus pasiekti „konkurencingo ilgalaikio susitarimo“.

Dėl šio oro linijų sprendimo Danija neteko 32 maršrutų ir 1,7 mln. potencialių keleivių. Sprendimas palietė ir Vilniaus oro uostą – nuo kovo vasaros sezonui planuoti atnaujinti skrydžiai tarp šių dviejų miestų nevyks.

Tai toli gražu ne išskirtinės „Ryanair“ reakcijos. Gruodžio pabaigoje kompanija taip pat paskelbė sumažinanti lėktuvų parką Berlyno Brandenburgo oro uoste nuo 9 iki 7, dėl to srautas sumažėjo 20%. Tarp paliestų krypčių tuomet atsidūrė ir Kaunas.

Šis pranešimas paskelbtas po kelių „Ryanair“ įspėjimų, kad Vokietija 2025 m. vasarą praras dar 10% „Ryanair“ Vokietijos pajėgumų (1,5 mln. potencialių keleivių), jei Vokietijos vyriausybė neatšauks neseniai 24% padidinto aviacijos mokesčio ir galiausiai jo nepanaikins, neišspręs sparčiai didėjančių skrydžių valdymo mokesčių (nuo 2019 m. – 100%) ir neatidės nuo 2025 m. sausio įvedamo 50% padidinto saugumo mokesčio viršutinės ribos.

Šių metų vasarį portalas LRT pranešė, kad „Ryanair“ nuo vasaros sezono apskritai atšauks skrydžius iš Berlyno į Kauną.

Be Vilniaus–Bilundo ir Kauno–Berlyno krypčių, kol kas jokių kitų pokyčių „Ryanair“ tvarkaraštyje nepastebima. Priešingai, „Ryanair“ nuo pavasario ketina pridėti skraidyti iš Vilniaus į Tel Avivą ir iš Kauno į Peskarą. 

Lietuvos oro uostai naujų mokesčių šiais metais neįvedė. Tiesa, Lietuva taip pat buvo patekusi į „Ryanair“ nemalonę būtent dėl šios priežasties. 2023 m. pradžioje skrydžių bendrovė pranešė nuo tų metų vasaros sezono pradžios nebeskraidysianti dviem maršrutais iš Vilniaus į Lidsą/Bradfordą ir Birmingamą bei rečiau skraidysianti 11 maršrutų, taip bendrą esamų bei planuotų skrydžių dažnumą sumažinusi 30%.

Šie sprendimai buvo tiesioginė įmonės reakcija į Vilniaus oro uosto sprendimą nuo 2023 m. sausio padidinti mokesčius 28%.

Remiantis tuomečiu „Ryanair“ pranešimu, skrydžiai iš Vilniaus tapo brangesni ir mažiau konkurencingi, palyginti su daugeliu kitų Europos Sąjungos oro uostų, kurie mažina kainas siekdami susigrąžinti prarastą srautą pandemijos metu arba įšaldo mokesčius, taip skatindami keleivių augimą. 

Lietuvos oro uostų atstovai teigė, kad pastarąjį kartą rinkliavos Vilniaus oro uoste buvo keistos 2018 m., o naujausias įmokų pakėlimas buvo pagrįstas išaugusiais kaštais.