5 aspektai, kuriuos reikėtų įvertinti skaičiuojant pandemijos metų pelno mokestį

Reklama publikuota: 2021-05-21
Sandra Pavlova, „Lewben“ verslo mokesčių paslaugų vadovė.
svg svg
Sandra Pavlova, „Lewben“ verslo mokesčių paslaugų vadovė.

Pandeminiai 2020-ieji sujaukė ne vienos įmonės finansinius srautus. Artėjant terminui deklaruoti pelną, iki birželio 15 d. vertėtų atidžiai suskaičiuoti, kiek pelno iš tiesų būta ir kiek jo dar galėtų apkirpti beviltiškos skolos, kitų grupės įmonių nuostoliai ar vykdytos investicijos ir inovacijos. Juolab ir valstybė yra numačiusi lengvatų, galinčių padėti atsigauti po karantino.

1. Laikas įvertinti beviltiškas skolas

Po daug iššūkių sukėlusių pandeminių 2020-ųjų į pelno eilutę reikėtų žvilgtelėti pro didinamąjį stiklą – ar mokestinis pelnas nevirs nuostoliais, ypač kai jau patyrėte, kad dalis partnerių turėjo sunkumų atsiskaityti už prekes ar paslaugas.  

Įprastai verslas nėra linkęs skirti išteklių įrodymams, kad nedidelės skolos beviltiškos, rinkti. Tačiau, jei bendra įsipareigojimų suma reikšminga, jiems verta skirti dėmesio. Net jeigu šių skolų atgauti nepavyks, pripažinus jas beviltiškomis, bent jau nereikės mokėti pelno mokesčio.

Pavyzdžiui, beviltiškoms skoloms iki 300 eurų nereikia jokių papildomų dokumentų. Iki 3000 eurų pakanka turėti įmonės pastangas susigrąžinti skolą pagrindžiančius dokumentus – susirašinėjimą su skolininku, suderinimo aktus, priminimus, raginimus ir pan. Norint beviltiškomis pripažinti didesnes skolas, jau reikia surinkti daugiau papildomų įrodymų.

Vertinant susidariusias skolas, reikėtų atkreipti dėmesį, kad skola pelno mokesčio tikslais gali būti pripažįstama beviltiška ne anksčiau kaip praėjus metams nuo tokios skolos įtraukimo į įmonės pajamas.

Taip pat svarbu – beviltiška skola negali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams, jei skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys, taip pat tais atvejais, kai skolos reikalavimo teisės yra perleistos tretiesiems asmenims (pvz., pardavus skolą).

2. Galimas pelno ir nuostolio konsolidavimas

Jei 2020 m. pavyko uždirbti pelno, bet ankstesniais metais įmonė dirbo nuostolingai, mokestinį pelną galima susimažinti (ne daugiau nei 70 proc.) ankstesniais metais patirtais nuostoliais. Tiesa, būtina, kad įmonė ir toliau vykdytų tą pačią veiklą. Atsisakius nuostolingos veiklos, patirtų nuostolių perkelti nepavyks (yra tam tikrų išlygų).

Lietuvoje taip pat galima pasinaudoti galimybe konsoliduoti pelną ir nuostolius grupės įmonėse. Jeigu vienos įmonės dirbo pelningai, o kitos patyrė nuostolių, vienų grupės įmonių pelną galima panaudoti kitų nuostoliams padengti ir taip sumažinti mokėtiną pelno mokestį ir optimizuoti pinigų srautus.

3. Papildomos išlaidos dėl COVID-19 ir pagalba gydymo įstaigoms

Dėl COVID-19 pernai įmonėms teko atšaukti renginius, komandiruotes ir papildomai investuoti, kad darbuotojai būtų saugūs ir neužsikrėstų. Atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, leidžiamiems atskaitymams galima priskirti patirtas išlaidas dėl atšauktų parodų, mokymų, konferencijų ir kitų renginių, komandiruočių.

Leidžiamiems atskaitymams įmonės gali priskirti ir išlaidas, susijusias su darbuotojams atliekamais COVID-19 testais ir skiepais, dezinfekavimo priemonėmis ir paslaugomis. Taip pat – išlaidas paslaugoms, prekėms ar įmonės turto naudojimui, kurios patirtos siekiant apsaugoti darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis.

Kadangi nemažai verslų pandemijos įkarštyje suskubo padėti medikams bei gydymo įstaigoms, ši pagalba ar lėšos laikomos parama, net jeigu gydymo įstaigos nebuvo formaliai gavusios paramos gavėjo statuso. Taip pat tuo atveju, jei buvo suteikta didesnė nei 14,5 tūkst. eurų parama nesudarius privalomos notarinės sutarties, nes, esant ekstremaliai situacijai, tai neapriboja įmonių teisės tokią paramą priskirti dvigubiems leidžiamiems atskaitymams.

4. Daugiau inovacijų ir investicijų – mažiau pelno mokesčio

Įmonės, investuojančios į gamybos ar paslaugų plėtrą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), pagrįstai gali sumažinti mokamą pelno mokestį prisitaikydamos tikslines lengvatas.

Viena dažniausiai taikytinų lengvatų – investicinio projekto lengvata, skirta įmonių investicijoms į ilgalaikį turtą (pvz., gamybos įrenginius), kuriuo siekiama didinti gamybos, paslaugų apimtis, optimizuoti ar diegti naujus veiklos procesus. Deja, įmonės į ją žiūri gana konservatyviai ir neišnaudoja visų galimybių.

Tarkim, lengvata gali būti taikoma įsigyjant ne tik naujų gamybinių įrenginių, bet ir atskirų turto dalių, gerinant įrenginius, taip pat perkant paslaugas naudojamai įrangai, neužmirštant ir nematerialaus turto, pvz., programinės įrangos. Norint įsivertinti, ar lengvata pasinaudota maksimaliai ir ar visos investicijos atitinka sąlygas lengvatai taikyti, padėtų ir patirties turinčių konsultantų paslaugos. Prisitaikę lengvatą, išlaidas investicijoms atskaitytume du kartus – kaip įprastas turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir investicijų suma papildomai galėtume mažinti mokestinį pelną.

Panaši situacija ir su lengvata MTEP veiklai. MTEP veikla siekiama mokslinės ar technologijų pažangos, naujai pritaikomų žinių ir technologijų, šspręsti mokslinę ar technologinę problemą. Tačiau įmonių apskaitos specialistai ne visada žino, kokia veikla užsiima gamybos ar plėtros skyrius, su kokiais technologiniais iššūkiais susiduriama, todėl ne visada paprasta įvertinti ir pasinaudoti galimybe pritaikyti šią lengvatą. Tad įmonėms, skyrusioms dėmesio ir laiko naujo produkto kūrimui ar gaminio savybėms gerinti, o gal kūrusioms inovatyvius IT sprendimus ir įrankius, vertėtų pasitikrinti, ar tokia veikla ir investicijos atitinka MTEP reikalavimus, nes tai leistų patirtas išlaidas atskaityti tris kartus.

Taigi, pasinaudojus investicijų ir inovacijų lengvatomis, pelno mokestį galima sumažinti net iki 0 eurų.

Taip pat verta paminėti, kad, komercializavus MTEP veikloje sukurtą rezultatą (pvz., produktą, procesą ar programą), iš jo pardavimo ar naudojimo gautos pajamos galėtų būti apmokestinamos 5 proc. lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, o bendru atveju būtų taikomas standartinis 15 proc. tarifas. Svarbi sąlyga – lengvatinį tarifą galėtume taikyti susikurtai ir autorių teisėmis apsaugotai kompiuterio programai ar MTEP veiklos rezultatui (produktui, procesui), apsaugotam tam tikro lygio patentu.

5. Išgyventi padėtų ankstesnių metų pelnas

Dar vieną pagalbos priemonę karantino apribotam verslui pateikė Vyriausybė, pasiūlydama Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, susijusius su 2019 m. įmonių veiklos rezultatais. Pakeitimais siūloma sudaryti galimybę dėl pandemijos 2020 m. patirtus nuostolius kelti atgal į 2019 m. ir sumažinti pelną, atitinkamai perskaičiuojant 2019 m. pelno mokesčio sumą.

Ši pelno mokesčio suma būtų perskaičiuojama teikiant patikslintą 2019 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją. Susidariusi mokesčio permoka galėtų būti panaudota kitiems mokesčiams sumokėti ar grąžinta įmonei, kas suteiktų atsigauti siekiančiai įmonei taip reikalingų apyvartinių lėšų. Šią praktiką taiko tokios šalys, kaip Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija.

Taigi, atidžiai išnagrinėję bent šias penkias galimybes, verslai gali gerokai susimažinti pelno mokestį – pandemijos iššūkių kupinais metais tai taptų svaria paspirtimi.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tvarumas logistikoje, arba Kaip išvengti kito „fūrų vergų“ epizodo Verslo tribūna 3

Tvarumo ideologiją Briuseliui verčiant teisės aktais, daugelio akys pirmiausia krypsta į transporto ir...

Lewben Akademija
2021.07.01
Intelektinės nuosavybės apsauga – papildomo uždarbio šaltinis Verslo tribūna

Įmonių, kuriančių inovacijas, skaičius Lietuvoje auga, bet nemažai verslų į intelektinės nuosavybės apsaugą...

Lewben Akademija
2021.06.29
Ką verslas sužinojo apie save per karantiną? Verslo tribūna 1

Nešvaistykime gerų galimybių, kurias atneša didelės krizės. Nors pasaulinė pandemija ir karantinas verslą...

Lewben Akademija
2021.06.22
Kriptoturtas reguliuotojų akiratyje – sprukti ar ruoštis? Verslo tribūna

Bazelio bankų priežiūros komitetas, vienijantis įtakingiausias pasaulyje bankų priežiūros institucijas, ką...

Paslaugos
2021.06.17
Klaidos, apsunkinančios žingsnius į užsienio rinkas Verslo tribūna 1

Pradedate gamybą Lietuvoje? Nuo pat pirmos dienos galvokite apie plėtrą užsienyje. Integruotų profesinių...

Lewben Akademija
2021.06.08
Atitikties akademija: kaip išlikti vikriems reglamentavimo džiunglėse Verslo tribūna

Itin spartūs verslo aplinkos pokyčiai visame pasaulyje gali sukelti įtarimų, kad mūsų planeta ėmė suktis...

Lewben Akademija
2021.06.03
Tvarumo rinkodara – ką daryti, kad investicijų neapkramtytų klimato kaita Verslo tribūna

Klimato kaita ir visuotinis atšilimas paveikė ir finansų rinkas. Ieškodami būdų investuoti, nuo šiol iš...

Lewben Akademija
2021.05.31
„Lewben“ transformacija: iš šeimos biuro į universalų profesionalių paslaugų teikėją Verslo tribūna 1

2009 metais įkurtas „Lewben“ greičiausiai buvo pirmasis Lietuvoje vadinamojo multi-family tipo šeimos biuras,...

Lewben Akademija
2021.05.26
5 aspektai, kuriuos reikėtų įvertinti skaičiuojant pandemijos metų pelno mokestį Verslo tribūna

Pandeminiai 2020-ieji sujaukė ne vienos įmonės finansinius srautus. Artėjant terminui deklaruoti pelną, iki...

Lewben Akademija
2021.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku