VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Rugsėjo 13 ir 14 d. 19 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradeda 85-ąjį sezoną: spektaklio „Quanta“ premjerą publikai pristato lenkų režisierius Lukaszas Twarkowskis. 

Lietuvos teatro mylėtojams L. Twarkowskis neblogai pažįstamas: savo tarptautinę režisieriaus karjerą jis pradėjo būtent Vilniuje – 2017-aisiais LNDT jo sukurtas spektaklis „Lokis“ pelnė keturis „Auksinius scenos kryžius“. 2020 m. LNDT jis pastatė spektaklį „Respublika“. 

Apie būsimą premjerą rašoma: „Šįkart režisierius telkiasi į kvantinės fizikos temą ir vėl nori įgalinti visas žiūrovų jusles.“ „Ir vėl“ turėtų reikšti, kad spektaklyje bus tiesiogiai filmuojama, bus videovaizdų, psichodelinės atmosferos, kambarių-dėžučių ir pan.

Spektaklyje vaidina su režisieriumi jau dirbę aktoriai: Vainius Sodeika, Nelė Savičenko, Rytis Saladžius, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Algirdas Dainavičius, Martynas Nedzinskas, Gediminas Rimeika. Taip pat – Rimantė Valiukaitė,  Arūnas Vozbutas, Aistė Zabotkaitė ir Marius Čižauskas. 

Po premjeros LNDT spalį spektaklis bus rodomas Atėnuose, gruodį – Krokuvoje, o vasarį – vėl Vilniuje. 

Rugsėjo 13–15 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, tęsiasi Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. 

9-osios „Pirmosios bangos“ programoje dominuoja įvairių šalių kūrėjų darbai, pabrėžiantys emigracijos vaidmenį formuojant pasaulio kiną. Pasak festivalio rengėjų, vienas svarbiausių jo akcentų – revoliucinį pokytį kino istorijoje žymintis „Džiazo dainininkas“ („The Jazz Singer“, 1927), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Lietuvoje gimęs Alas Jolsonas. 

Festivalis pristatys ir mažiau žinomą, bet ne mažiau įdomią istoriją apie legendiniu vadinamą Panevėžio dramos teatro režisierių Juozą Miltinį, 1932-aisiais išvykusi į Paryžių studijuoti teatro meno, režisūros ir vaidybos. Ten jis pradėjo savo karjerą prancūzų kine. 

Festivalio programa čia. 

Rugsėjo 13–15 d. Klaipėdoje tęsiasi animacijos ir videožaidimų šventė – Animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. 

Dešimtą kartą organizuojamas festivalis yra vienintelis renginys Baltijos šalyse, vienijantis videožaidimų, skaitmeninio meno ir animacijos profesionalus ir fanus. 

Festivalio programoje – naujausi apdovanojimus pelnę ilgametražiai ir trumpametražiai animaciniai filmai, 3 konkursinės animacinių filmų programos, tarptautinė VR darbų paroda ir videožaidimų apdovanojimų „Aware Game Awards“ programa. Parengta atskira programa šeimoms su animaciniais filmais mažiesiems, kūrybinėmis dirbtuvėmis vaikams ir jaunimui.

Festivalio renginiai vyks įvairiose Klaipėdos vietose: Kultūros fabrike, KKKC Parodų rūmuose, Klaipėdos lėlių teatre ir kitur. 

Festivalio programa čia. 

Rugsėjo 13–15 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre – kultūrinių mainų tarp Afrikos ir Lietuvos projekto „Deconfining“ premjera „Atidaryk duris”. 

Spektaklį pagal dramaturgo Aristide‘o Tarnagdos (Burkina Faso) pjesę „Silmiga“ sukūrė jaunosios kartos režisierius Justinas Vinciūnas. Ši premjera – sąlyčio taškų tarp dviejų tolimų kultūrų, Afrikos ir Lietuvos, paieškos rezultatas, kviečiantis žiūrovus ieškoti šviesos ribinėse situacijose bei keliantis klausimą, ar galime iki galo suprasti Kitą, kaip galima išlaikyti viltį, kai gyvenimas tampa per sunkus? 

Spektaklyje vaidina Eglė Mikulionytė, Sigitas Šidlauskas, Kęstutis Povilaitis, Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis.   

Rugsėjo 14 d. nuo 12 iki 18 val. ypatingoje Vilniaus teritorijoje, medinėse Šnipiškėse, – atvirų kiemų diena. 

Renginio metu siauri Šnipiškių labirintai kvies „pašnipinėti“ – lankytojai galės įkišti nosį į autentiškus medinius namus, dalyvauti kūrybinėse veiklose bei pajusti Šnipiškių dvasios gyvumą. 

Anot Giedraičių g. seniūnaitės Dalios, „šis renginys yra daugiau nei ekskursija – tai galimybė įsitraukti, pajusti autentišką šios vietos gyvenimą“.

Renginys atviras ir nemokamas visiems, norintiems prisijungti prie Vilniaus paveldo puoselėjimo ir pažvelgti į jį naujomis akimis.

Rugsėjo 14 d. 14 val. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje (Parko g. 3A), vyks skulptoriaus Rimanto Dauginčio (1944-1990) atminimui skirta popietė-susitikimas.

Rimantas Daugintis – žemaitis, kilęs iš Kretingos rajono,  Lietuvos skulptorius, medalių ir paminklų kūrėjas, pirmosios Pasaulio žemaičių dailės parodų organizatorius. 

Susitikime dalyvaus, apie autorių ir jo kūrinius kalbės skulptoriaus žmona keramikė Daiva Aurelija Daugintienė, skulptoriaus bičiulis architektas  Edmundas Stasiulis,  kuratoriai dailėtyrininkai Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, menotyrininkas Viktoras Liutkus, parodos architektas, skulptorius Antanas  Gerlikas.

Popietė-susitikimas yra Žemaičių dailės muziejuje eksponuojamos (iki 2024 m. gruodžio 31 d.) IX Pasaulio žemaičių dailės parodos sklaidos renginys. 

Rugsėjo 14 d. 16 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus „Muzeotekos“ salėje – Jono Meko dokumentinio filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ („Reminiscences of a Journey to Lithuania“, 1972 m.) peržiūra. 

Filmą pristatys dokumentinio kino režisierius Audrius Stonys. Po seanso, 18 val., vyks diskusija anglų kalba „Jono Meko „Requiem“: pokalbis su Elle Burchill ir Sebastianu Meku“ (moderuos kuratorius Edvardas Šumila). 

Menininkė ir kuratorė E. Burchill daugelį metų dirbo su Jonu Meku montuodama jo filmus – ji užbaigė paskutinį J. Meko darbą „Requiem“. E. Burchill kartu su J. Meko sūnumi Sebastianu, kuris rūpinasi tėvo kūrybiniu palikimu, dalysis įžvalgomis ir prisiminimais apie šį filmą ir jo sukūrimo kontekstą.

Daugiau informacijos apie peržiūrą ir diskusiją – Šiuolaikinio meno centro interneto svetainėje.

Rugsėjo 15 d. 20 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – paskutinis, Lietuvoje ligšiol nerodytas Jono Meko filmas „Requiem“. 

Filmą lydės orkestro, choro ir solistų gyvai atliekamas G. Verdi „Messa da Requiem“, taip, kaip buvo sumanyta originaliame šio kūrinio užsakyme. Tokiu formatu filmas rodomas  tik antrą kartą pasaulyje, jis bus ir pagrindinis renginys Pompidou meno centre Paryžiuje rengiamoje poezijos dienoje, šiemet skirtoje J. Mekui. 

J. Meko „Requiem“ vadinamas jo viso gyvenimo apibendrinimu ir atsisveikinimu. Vieną sudėtingiausių šimtmečių žmonijos istorijoje išgyvenęs menininkas filmą pripildo jo kūrybai itin būdingų vaizdinių – gamtos grožio, pievų, kelionių – užfiksuotų skirtingomis kameromis ir pasitelkus įvairias medijas. Į juos įsiterpia tragiškos karų, gaisrų ir potvynių scenos, kurias J. Mekas fiksavo per atstumą, filmuodamas televizijos vaizdus ar laikraščių fragmentus, panašiai kaip kurdamas garsųjį filmą „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“. J. Meko „Requiem“ – gili ir jausminga menininko refleksija apie gyvenimo ir mirties prasmę, filme gausu jo paties poezijos ir autobiografinių elementų. 

Kūrinį atliks solistai Viktorija Miškūnaitė, Justina Gringytė, Edgaras Montvidas ir Kostas Smoriginas, LNOBT orkestrui ir chorui diriguos Ričardas Šumila. 

J. Meko „Requiem“ buvo užsakytas Hanso Ulricho Obristo, vieno garsiausių kuratorių, buvusio meno erdvės „The Shed“ Niujorke vyresniojo meno patarėjo, ir Alexo Pootso, tuomečio „The Shed“ vadovo, iniciatyva. Filmo peržiūrą Vilniuje organizuoja LNOBT ir Šiuolaikinio meno centras. 

Rugsėjo 13 d. 15 val. Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, (Vilniaus g. 33), atidaroma paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“. 

Rinkimų metų kontekste muziejininkai kviečia atidžiau pažvelgti į žmones, skirtingais laikotarpiais kūrusius ir įtvirtinusius mūsų valstybę, ir skatina suvokti savo pasirinkimo bei sprendimo svarbą, lyginti ir interpretuoti duomenis. 

Parodos atidarymo diskusijoje „Iš kur atsiranda politikai?“ susitiks į Seimą kandidatuojantys skirtingų pažiūrų politikai, kurie savo CV teigia turintys istoriko diplomą ir/arba dirba su istorinės atminties lauku. Parodos kuratorės Renata Mikalajūnaitė ir Marija Navickaitė kalbins prof. dr. Arūną Gumuliauską, prof. dr. Valdą Rakutį, prof. dr. Raimundą Lopatą, dr. Lauryną Šedvydį, Tomą Tomiliną ir dr. Vytautą Sinicą.

Rugsėjo 16–spalio 14 d. Vilniuje, Lietuvos teatro sąjungos salėje (Teatro g. 8), prasidės lietuvių kūrėjų monospektaklių festivalis MANO/MONO.

Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių skirtingų kartų teatro aktoriai ir režisieriai publikai pristatys penkis retai rodomus monospektaklius. 

Rugsėjo 16 d. 18 val. festivalį pradės režisierės, aktorės Dianos Anevičiūtės sukurtas monospektaklis „Ilgėjimos' sonata“, pakviesianti keliauti M. K. Čiurlionio gyvenimo bei tragiško likimo vingiais. Istorija pasakojama remiantis M. K. Čiurlionio laiškais bei jo žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės prisiminimais. M. K. Čiurlionio muziką atliks pianistas Linas Dužinskas. 

Monospektakliai Teatro sąjungos salėje bus rodomi penkis rudens pirmadienius iš eilės. Visi –nemokami. 

LNDM Palangos gintaro muziejuje atidaryta paroda „Paskutinis paplūdimys“. 

Parodoje eksponuojami fotografų Pauliaus Makausko ir Viktoro Trublenkovo darbai, vieno žymiausių Lietuvos tapytojų Igorio Piekurio (1935–2006) kūrinys ir istoriniai paplūdimių fotovaizdiniai. 

Pasak parodos rengėjų, žiūrovai kviečiami pamąstyti tiek apie globalaus masto ekologines problemas, tiek apie tas, kurios tyko už kelių šimtų metrų nuo Palangos gintaro muziejaus – Baltijos jūroje. 

Anot Skaidros Trilupaitytės, parodos kuratorės, „su Baltijos jūra siejama keista minčių prieštara leidžia į paplūdimio reiškinį pažvelgti keleriopai: Baltijos jūra kartais apibūdinama kaip bene labiausiai užteršta pasaulyje, o jos paplūdimiai pristatomi kaip erdvūs beveik laukinės gamtos prieglobsčiai, smėlėčiausi ir didžiausi Europoje. /... / Kalbant konkrečiai apie Baltijos jūrą, pastaruoju metu sunerimti verčia ne tik jos tarša, bet ir, tarkime, žiniasklaidos užuominos apie neprognozuojamą, akivaizdžiai konfliktams pasiruošusį „šešėlinį“ rusų laivyną“. 

Parodą lydės susitikimai su mokslininkais, ji veiks iki 2025 m. balandžio 13 d.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) atidaryta XVIII Tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė „Aš čia, ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus dirginčiau“.

Šiemet trienalėje ypatingas dėmesys skirtas Šiaurės šalims – Švedijai, Suomijai, Norvegijai ir Danijai. Šių šalių menininkai yra žinomi dėl savo gebėjimo greitai ir jautriai reaguoti į aplink mus bei pasaulyje vykstančius įvykius. Tęsiant trienalės tradicijas, pristatomi Baltijos šalių ir Lenkijos menininkų kūriniai. 

Šiaurės šalių ekspozicijos kuratorius Henrikas B. Andersenas sako, jog „remiantis aštuoniomis skirtingomis Šiaurės šalių šiuolaikinės tapybos kryptimis, parodoje nagrinėjamas ir aptariamas daugiapolis tapybos požiūris į mus supantį pasaulį. Kaip tapyba suvokia save kaip mediją pasaulyje, kuris jau medijuoja ir yra medializuotas?“ 

Paroda vyks iki spalio 27 d. 

Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), atidaryta Baltijos šalių meno trienalė.

Šių metų Baltijos trienalės kuratoriai Tomas Engelsas (Belgija) ir Maya Tounta (Graikija) parodą pavadino „Ta pati diena“. Parodoje dalyvauja per 50 menininkų iš įvairių pasaulio šalių, aktyviai kūrusių skirtingais laikotarpiais. 

Paklausta, kokie buvo didžiausi kuratoriniai iššūkiai derinant dabartinį meną su šių metų trienalėje gausiais istoriniais kūriniais, Maya Tounta sakė: 

„Visuomet  labai įdomu iš naujo permąstyti senus kūrinius naujame kontekste. Ne visų kūrinių autoriai gyvi ir ne visuomet galima pasitarti dėl eksponavimo, tačiau kai kurių menininkų mes prašydavome grįžti į praeitį ir permąstyti savo kūrinius galvojant, kaip jie kurtų juos šiandien. Taip kai kuriuose kūriniuose atsirado mikropakeitimų, o kartais kūriniai likdavo nė kiek nepakitę.“ 

Paroda veiks iki 2025 m. sausio 12 d. 

 

 

Dalė ir Gintaras Gruodžiai