Vėl Birštonas, vėl džiazas

Kovo 25–27 d. Birštone po vieno ciklo pandeminės pertraukos vėl vyks Birštono džiazo festivalis – seniausias Lietuvoje ir, nebijau pasakyti, mylimiausias. Pradėtas rengti gūdžiu sovietmečiu, 1980 m., šiemet jis – 21-asis. 

Vieniems jis kelia nostalgiją – su juo augta ir bręsta, suvokta, kad galima kvėpuoti laisviau. Jie iki šiol važiuoja į Birštoną ir susitikę vieni kitus, kaskart vis vyresnius, stebisi, kaip greitai bėga laikas. 

Kad jis bėga, akivaizdžiai parodys šių metų festivalyje eksponuojamoje tradicinėje fotografijų parodoje parengta skiltis „In memoriam Birštono džiazo legendoms“, kurioje bus eksponuojamos jau mirusių „džiazo žmonių“ nuotraukos – vieno iš festivalio sumanytojų muzikologo Liudo Šaltenio, muzikantų Gintauto Abariaus, Kęstučio Lūšo, Romualdo Grabšto, Aleksandro Fedotovo, Olego Molokojedovo ir kitų.

„Užaugo karta, kuri net nežino, kad mes turėjome tokius grandus, festivalio laureatus, o tai yra mūsų istorija“, – sako Zigmas Vileikis, festivalio sumanytojas ir rengėjas, Birštono kultūros centro vadovas.

Jaunystė, branda, bendrystė

Šiemet festivalio programoje – 17 koncertų Birštono kultūros rūmuose ir du jam session kurorto Kurhauze. 

„Festivalio tikslai, – VŽ sako Z. Vileikis, – niekada nesikeitė, mes visada jungėme jaunystę ir brandą, bendrystę tarp Lietuvos ir kitų šalių muzikantų. Šiemet darome tą patį.“ Jam svarbiausia, kad Birštono džiazo festivalis netapo komercinis, išlaikė lietuviškumo idėją, visais laikais stengėsi kviesti jaunus žmones, padėti jiems. 

Tą patvirtina festivalio programa: tarkime, Klaipėdos džiazo orkestras gros su lietuvių kilmės kylančia Niujorko džiazo scenų žvaigžde, vokaliste ir pianiste Nicole Zuraitis. 

Lietuvos publikos numylėtinis saksofonistas Kęstutis Vaiginis – su kolegomis iš Suomijos ir Latvijos, Liudo Mockūno ir Arno Mikalkėno vadovaujamas „Improdimencijos orkestras“, suburtas iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Šiuolaikinės muzikos magistro programos buvusių ir esamų studentų bei jų bendraminčių – su „žmogumi-orkestru“ Marcu Ducret iš Prancūzijos (čia galima prisiminti, jog paskutiniame Birštono festivalyje, kuris vyko 2018 m., gitaristas M. Ducret, amerikiečių būgnininkas Jimas Blackas ir saksofoninkas L. Mockūnas publikai tiesiog „nurovė stogą“). 

Bus ir kitų bendradarbysčių. Lietuvių džiazo vokalistė ir kompozitorė, grupių lyderė, „Berklee College of Music“ filialo Valensijoje, „Musikene“ San Sebastiane bei įvairių tarptautinių džiazo seminarų pedagogė Viktorija Pilatovič, Lietuvos publikai pažįstama iš 2012-ųjų festivalio „Vilnius Mama Jazz“, Birštone gros su kolegomis iš Ispanijos. 

Ko gero, vienintelis „grynas“ kolektyvas šių metų festivalyje – vokalistės, fleitininkės ir kompozitorės Tamaros Obrovac, vadinamos viena ryškiausių Kroatijos muzikių, kvartetas. 2003 m. T. Obrovac buvo pripažinta geriausia Kroatijos menininke, 2009 m. jai įteiktas ordinas „Danica Croatia“ už nuopelnus šalies kultūrai, 2004 m. „BBC Radio 3“ kanalo „World music“ apdovanojimuose jai atiteko Europos muzikos ir Publikos prizai. 

Kaip minėta, kas dvejus metus rengiamas festivalis dėl koronaviruso pandemijos „peršoko“ 2020-uosius. Tais metais festivalis turėjo prasidėti kovo 27 d., o kovo 16 d. buvo paskelbtas visuotinis karantinas. Bilietų buvo parduota už 25.000 Eur, užsakyti skrydžiai ir viešbučiai, sudėliota programa. 

Pasak Z. Vileikio, maždaug 80% festivalio programos liko iš 2020-ųjų, tačiau bus ir visai naujų „atradimų“. 

„Liko net ta pati bilietų kaina kaip 2020-aisiais, nepaisant, kad prabėgo dveji metai ir viskas pabrango“, – sako festivalio rengėjas. Anot jo, dėl karo Ukrainoje pokyčių programoje nebuvo: muzikinė festivalio draugystė su Rusijos atlikėjais nutrūko gana seniai,  gal 1992 ar 1994 metais. 

Parodys, ko išmoko

Anot festivalio vadovo, krinta į akį, kad nemažai lietuvaičių šiame festivalyje pasirodys kaip baigusieji džiazo studijas Nyderlanduose, Danijoje ar Berklio mokykloje JAV, tad publikai turėtų būti įdomu pamatyti, „ko jie ten išmoko“. 

Z. Vileikis, ko gero, kaip nė vieno kito džiazo festivalio Lietuvoje rengėjas, savo kailiu jaučia, kaip keičiasi ar nesikeičia lietuviškojo džiazo panorama: jo festivaliuose per ilgus metus grojo visi Lietuvos džiazo atlikėjai. 

Sykį paklaustas, kokią Lietuvos džiazo ateitį jis mato, ir paprašytas apibūdinti jaunąją Lietuvos džiazo kartą, festivalio rengėjas sakė:  

„Sakyčiau, labai talentinga, gabi ir puikiai grojanti.“ Anot jo, impulsą tobulėti jauniesiems neabejotinai davė atsivėrusios sienos, galimybės studijuoti užsienyje ir naujosios technologijos: „Yra jaunų grupių, kurios, vos įgavusios jėgų, išvažiuoja į turus po užsienio šalis. Iki kokių 1998 m. buvo nesuvokiama, kad mes ten kur nors pukšėtume. Galima būtų pasamprotauti, kad kartais dar ne laikas jiems kelti vienokius ar kitokius reikalavimus, kad mūsų senieji grandai kur kas kuklesni, kad jaunieji elgiasi aštriau, reikliau, agresyviau, bet tai kartos bruožas. Z ir Y karta mane labai džiugina, jų atliekamos muzikos kokybės negali nuneigti. Bet kuriuo atveju manau, kad Lietuvos džiazo ateitis yra gera.“

Festivalio programa skelbiama www.birstonasjazz.lt