„Scanoramos“ rengėjai žada hibridinį festivalį

Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje „Scanoramos“ rengėjai pristatė programą ir priemones, kurios turėtų užtikrinti į COVID-19 pandemijos spąstus patekusį renginį. Pasak Gražinos Arlickaitės, „Scanoramos“ įkūrėjos ir meno vadovės, festivalis ryžosi „drąsiam žingsniui derinti galimybę rodyti filmus kino teatruose, o dalį programos perkelti į internetinę erdvę“, įkvėptas San Sebastiano (Ispanija) festivalio pavyzdžio, kai šalyje, itin skaudžiai nukentėjusioje nuo COVID-19, „buvo pasirinktas natūralus ir visų pasiilgtas įprastas filmų rodymo kino teatre variantas. Festivalis triumfavo, priėmęs apgalvotus, bet atsargius sprendimus ir po didžiųjų festivalių tylos žengęs tokį žingsnį“.

Kinas virtualliai

Taigi, atsargieji kinomanai dalį filmų galės žiūrėti virtualioje „Scanoramos“ kino platformoje. Ji buvo sukurta bendradarbiaujant su „Shift72“ – šių metų Kanų kino mugės partneriais, vienais šio segmento lyderių. „Scanoramos“ interneto svetainėje pateikiamoje programoje jau galima pasižiūrėti, kurie filmai bus rodomi kino salėse, o kurie – virtualioje aplinkoje. Pasak Dmitrijaus Gluščevskio, festivalio programos sudarytojo, filmus platformoje bus galima žiūrėti visą festivalio laikotarpį.

Kvies pažinti save

„Scanoramos“ programoje šiemet – per 100 rinktinių filmų (87 iš jų vaidybiniai) iš žymiausių Europos kino festivalių, leidžiančių geriau pažinti save pačius ir mus supantį pasaulį.

Vienu pagrindinių „filmų-nokautų“ forumo rengėjai vadina Kanų festivalyje virtualiai pristatytą vokiečių režisieriaus Oskaro Roehlerio „Enfant Terrible“, vokiečių kino meistrui Raineriui Werneriui Fassbinderiui (1945–1982) skirtą biografinį filmą. „Sautulingas talentas, radikalios pažiūros, provokatyvus savęs afišavimas ir nepasotinamas meilės troškimas pavertė jį žmogumi, draskomu nenutildomo vidinio riksmo, – vienu ryškiausių ir kontroversiškiausių savo laikotarpio enfant terrible“, – vertina kritika.

Pasak rengėjų, užklupus pandemijai dalis kino kūrėjų nusprendė savo naujausius kūrinius pasaugoti geresniems laikams, taigi jų vietas Europos kino festivaliuose šiemet užėmė drąsesni ir įžūlesni kino naujokai. Toks yra virtualiuose Kanuose kritikus pavergęs švedo Magnuso von Horno Lenkijoje sukurtas ir šių metų „Scanoramą“ atidarysiantis filmas „Prakaituok!“. Energinga socialinių tinklų kuriamą bendrystės iliuziją demaskuojanti gražuolės kūno rengybos trenerės Silvijos vienatvės ir dvasinio sąstingio drama, kurioje režisierius ieško atsakymo į šiandien itin aktualų klausimą „Kam reikia draugų, jeigu turi 600.000 sekėjų?“

Ryškus naujas balsas – filmas „Pradžia“ (rež. Dea Kulumbegashvili). Įtrauktas į Kanų programą, bet parodytas San Sebastiane, filmas sušlavė beveik visų svarbiausių kategorijų apdovanojimus. Panašiai, kaip ir „Prakaituok“ herojė, šio filmo pagrindinė veikėja išgyvena vienatvę bendruomenėje, kuri, regis, kaip tik turėtų telkti.

Festivalio rengėjai žada ir provokacijų. Sunkiai suvirškinamo ir aktyviai visame pasaulyje kritikuojamo „DAU“ projekto dalis „DAU. Nataša“ leis patiems žiūrovams nuspręsti, ar šį Iljos Chržanovsio megalomanijos vaisių dera vadinti menu, ar žmonių teisių pažeidimu.

Ekranuose – meistrai

Kiekvieno festivalio saldainiukas prisiekusiems kino gurmanams – kino meistrų retrospektyvos. Šių metų „Scanorama“ tradicinėje programoje „Iš arčiau“ – ispanų režisieriaus Luiso Bunuelio (1900–1983) retrospektyva: aštuoni filmai, išryškinantys vieno žymiausių kino siurrealistų kūrybinės biografijos pradžią ir brandos laikotarpį.

nuotrauka::1

Tarp jų – retai rodomas ankstyvojo kūrybinio laikotarpio 30 min. trukmės filmas „Žemė be duonos“ (1933), Kanų kino festivalyje „Auksine palmės šakele“ apdovanota „Veridiana“ (1961), Kanų kino festivalyje FIPRESCI apdovanojimu įvertinta juodoji komedija „Angelas naikintojas“ (1962), Venecijos kino festivalyje „Auksinio liūto“ apdovanojimu įvertintos „Dienos gražuolės“ (1967), „Oskaro“ apdovanojimui nominuota „Tristana“ (1970), siurrealių reminiscencijų rinkinys „Tas neaiškus geismo objektas“ (1977), – paskutinys režisieriaus kūrinys, nominuotas dviem „Oskaro“ apdovanojimams.

Lietuvių premjeros

„Scanoramoje“ tradiciškai bus pristatyti ir naujausi lietuvių kino darbai – keturi dokumentiniai filmai (Lino Mikutos „Romano vaikystė“, Pepe Andreu ir Rafaelio Moles „Omarų sriuba“, Jokūbo Viliaus Tūro „Šventasis Laikas“ bei Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo „Auksinis flakonas“) bei viena labiausiai intriguojančių šių metų lietuviškų premjerų – Jurgio Matulevičiaus vaidybinis filmas „Izaokas“, nominuotas Europos kino apdovanojimui kategorijoje „Europos atradimas“.

Visa festivalio programa skelbiama čia.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–15 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Vilniuje kino teatrų sąrašas šiemet platesnis – be „Forum Cinemas Vingis“, filmai bus rodomi kino teatruose „Pasaka“ (Senamiestyje ir Paupyje), „Skalvija“, „Kino Deli“.