„Pirmoji banga“ pristato ir pusšimtį metų draustą L. Bunuelio filmą

Rugsėjo 17 d. Vilniuje prasidėjo ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Satelitinio „Scanoramos“ renginio programoje – vienuolika laikui nepavaldžių šedevrų iš kino istorijos archyvų. Tarp jų – ir pusę šimtmečio Prancūzijoje draustas rodyti L. Bunuelio „Aukso amžius“.

Pasak Alekso Gilaičio, „Pirmosios bangos“ sumanytojo, dėliojant festivalio programą dėmesys visuomet krypsta į kino raidą formavusius filmus, dažnai nerodytus nei Lietuvoje, nei visame Baltijos regione, – nė vienas filmas į „Pirmosios bangos“ programą nepatenka atsitiktinai.

Festivalio rengėjai akcentuoja, jog šiemet programoje „net trys filmai iš Pietų Amerikos“.

Vienas jų – Mario Peixoto „Limite“ – buvo parodytas išankstinio seanso metu.

Meksikiečių „Moteris iš uosto“ (Le mujer del puerto, 1934) ir argentiniečių „Žemės kaliniai“ (Prisioneros de la tierra, 1939) – atstovauja tuometines šių šalių kino aukštumas, tačiau ir dėl kultūrinio, ir dėl geografinio atstumo Europoje rodyti itin retai.

Nebylus, garsinis, uždraustas

Besidomintiems kino istorija festivalis žada išties gurmaniškų kąsnelių, XX a. legendiniais vadinamų režisierių ankstyvųjų filmų. Vienas tokių – ispanų (ir viso pasaulio) kino klasiko Luiso Bunuelio (1900–1983) „Aukso amžius“ (L‘Age d‘Or, 1930), vienas pirmųjų Prancūzijoje sukurtų garsinių filmų, vertinamas ir kaip vienas svarbiausių visų laikų siurrealistinių kino darbų. Jame L. Bunuelis pradėjo temą, prie kurios grįžo vėlesniuose filmuose, – konflikto tarp seksualinės aistros ir politinės bei religinės priespaudos.

Prie „Aukso amžiaus“ scenarijaus kūrimo prisidėjo ir kitas garsusis ispanas – Salvadoras Dali (1904–1989), tačiau vos sutikęs savo gyvenimo meilę ir mūzą Galą, su filmo bendraautoriumi dailininkas pradėjo smarkiai nesutarti. Sukūrę siurrealistinį šedevrą „Aukso amžius“ abu genialieji menininkai išsiskyrė amžiams.

Beje, praėjus savaitei po „Aukso amžiaus“ premjeros Paryžiuje, kilo masinės riaušės ir policijos profektūra filmą uždraudė. Draudimas Prancūzijoje panaikintas 1981-aisiais, Niujorke filmas pirmąkart viešai parodytas 1980 m.

„Pirmoji banga“ parodys 2019-u?ju? Kanu? kino klasikos programoje pristatytą restauruotą filmo versiją.

Dar vienas festivalio „istorinis perliukas“ – pirmasis garsinis legendinio Fritzo Lango (1890–1976) filmas „M“ („M – Eine Stadt sucht einen Moorder“, Vokietija, 1931).

„M“ žymi svarbų kino estetikos raidos tarpsnį, kai pereinama nuo nebyliojo kino kalbos prie garsinio. Kritikai šį filmą vertina kaip neginčijamą kino klasiką ir vieną svarbiausiu? F. Lango šedevru?.

Pasak rengėjų, kasmet norisi pristatyti keletą visiškai pamirštų, nerestauruotų, ilgus dešimtmečius niekur nedemonstruotų filmų. Vienas tokių – Europoje pirmą kartą rodomas Australijos nebylusis filmas „Vyriškis iš Kangarū“ (The Man from Kangaroo, 1920), vienintelė iš trijų išlikusi Holivude įsitvirtinusio režisieriaus Wilfredo Lucaso (1871–1940) juosta, sukurta Australijos kino studijoje.

Kino istorija iš Sakartvelo

Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį į vienintelį Sakartvelo aktoriaus Siko Palandišvilio režisuotą filmą „Žužunos kraitis“ (Jujunas mzitevi, 1934) – tai nepelnytai užmirštas, nerestauruotas ir pasaulyje beveik nerodomas nebylusis filmas, kuriame režisierius sujungė tradicinę ir eksperimentinę sovietinio kino tradiciją.

Visa festivalio programa skelbiama čia.

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 17–20 d. vyks Vilniaus kino centre „Skalvija“, rugsėjo 25–27 d. Kaune, kino centre „Romuva“.