VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį
Daugumoje šių institucijų paruoštos specialios vasario programos – parodas kviečiama apžiūrėti kartu su menininkais, kuratoriais ar gidais, vyks kūrybinės dirbtuvės, koncertai, kino seansai.
Skelbiama, jog akcijos „Su-Menėk“ maršrutas jungs Nacionalinę dailės galeriją, Vytauto Kasiulio dailės muziejų, Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, Literatų gatvę, VGMC galeriją „Kairė-dešinė“, projektų erdvę „Editorial“, Užupio meno inkubatorių, Jono Meko vizualiųjų menų centrą, galeriją „Menų tiltas“, Lietuvos meno pažinimo centrą „Tartle“, galeriją „Arka“, Šiuolaikinio meno centrą bei jo skulptūrų kiemą, galeriją „terra recognita“, VDA galeriją „Artifex“, urbanistinio meno galeriją „Open Gallery“, tolerancijos centrą ir Samuelio Bako muziejų, MO muziejų bei MO skulptūrų sodą, galerijas „Meno niša“, „Vartai“, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galeriją, Pamėnkalnio, „The Rooster Gallery“ bei „(AV17) Gallery“ galerijas.
Autobusai važiuos sausio 31–vasario 2 d., vasario 7–9 d., 14–16 d., 21–23 d. bei vasario 28 – kovo 1 d. Jie „Su-Menėk“ maršrutu kursuos nuo 11 iki beveik 19 val. penktadieniais, šeštadieniais ir nuo 11 iki beveik 17 val. sekmadieniais.
Autobusai kursuos kas 40 min., įlipti bei išlipti galima bet kurioje stotelėje. Maršruto tvarkaraščiai skelbiami kiekvienoje stotelių, tikslus tvarkaraštis – čia.
Sausio 31 ir vasario 1 d. Valstybinis jaunimo teatras Vilniuje pristato premjerą – režisieriaus Adomo Juškos spektaklį „Miego brolis“ pagal Roberto Schneiderio knygą.1992 m. išleistas austrų kilmės rašytojo romanas pasakoja apie muzikantą Johanesą Eliją Alderį. Anot režisieriaus, tai ypač jautrus žmogus, kuris gyvena, jaučia ir galiausiai miršta be jokių kompromisų. Spektaklis pasakoja apie jo santykį su meile, muzika, mirtimi. Muziką Alderis geba suvokti betarpiškai, jutimiškai, o sykiu jį supantį pasaulį geba priimti ir girdėti kaip muziką. „Žmogaus gyvenimas kartais paklūsta labiau muzikos dėsniams. Kiekvienas savo gyvenimu, mintimis, veiksmais „groja“ tam tikrą kūrinį“, – sako režisierius. Spektaklyje vaidina Andrius Bialobžeskis, Aleksas Kazanavičius, Aušra Pukelytė, Džiugas Grinys, Digna Kulionytė, Aurelijus Pocius.
Sausio 31 ir vasario 1 d. Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje vyks režisierės iš Latvijos Leros Surkovos spektaklio „Kalniukas“ premjera.Aleksejaus Žitkovskio pjesė „Kalniukas“ vadinama geriausiu 2018 m. teatrinio Rusijos sezono kūriniu.
Pagrindinė pjesės herojė Nastia – jauna, ant kasdienybės pikta vaikų darželio auklėtoja. Viskas keičiasi susipažinus su rusiškai gerai kalbėti nemokančiu berniuku Ozodu iš svetimtaučių šeimos. Nastios agresyvumas transformuojasi į motinišką švelnumą, atsibunda humaniškas požiūris į žmogų. Bet ar gali šiame pasaulyje išgyventi humanistas?
Sąmoju, ironija išsiskiriančiuose A. Žitkovskio dialoguose rutininė kasdienybės agresija, neviltis susiduria su egzistenciniu heroizmo ir meilės ilgesiu.
Pagrindinį vaidmenį kuria Juliana Volodko.
Vasario 1 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru gros vienas universaliausių menininkų, Lietuvoje gimęs violončelininkas David Geringas.Koncertui Vilniuje D. Geringas pasirinko griežti savo draugo, šviesaus atminimo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muziką. Prisimenant jo emocingą kūrybą, koncerte bus atliktas fragmentas iš baleto „Dezdemona“ – Adagio violončelei ir styginiams.
Koncerte D. Geringas dar pagrieš Dmitrijaus Šostakovičiaus 1966 m. sukurtą Antrąjį koncertą.
Orkestrui diriguos rusų dirigentas ir pianistas Jurijus Serovas. Antroje koncerto dalyje skambės Sergejaus Rachmaninovo kompozicija „Simfoniniai šokiai“.
Kaip pianistą J. Serovą sykiu su vokaliste Mila Shkirtil bus galima išgirsti vasario 2 d. 16 val. kamerinės muzikos koncerte Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje.
Vasario 1 d. 15,30 val. Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje rengia ekskursiją po atnaujintą pastovią ekspoziciją „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“.Naujoji ekspozicija pristato 17-os Vilniaus vienuolijų istoriją ir meno vertybes: nuo pirmųjų, XIV a. įsikūrusių pranciškonų ir dominikonų vienuolijų, iki XVIII a. į sostinę atvykusių šaričių.
Kai kurių vienuolijų palikimas menkiau išlikęs, tad ekspozicijoje iliustruojamas tik pavieniais objektais, o benediktinių, bernardinų, jėzuitų istoriją liudija dešimtys eksponatų.
Muziejininkai išskiria 2017 m. atrastą, jėzuitų iniciatyva 1850 m. sukurtą Šnipiškių koplyčios Jėzaus skulptūrą; Karmelitų ordinui priklausiusioje Šv. Jurgio bažnyčioje išlikusį 1760–1765 m. paveikslą „Švč.MergelėsMarijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės“ bei didžiąją Bernardinų bažnyčios monstranciją (XVI a. – XVII a.), kuri, užkasta vienuolyno darže, pergyveno 1655 m. rusų kariuomenės šeimininkavimą Vilniuje.
Daugiau čia.
Vilniaus paveikslų galerijoje veikia nauja paroda „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščiai Oginskiai – kultūros mecenatai“.Lietuvoje Oginskių vardą primena įvairūs architektūros ir meno paminklai. Didikai gausiai rėmė katalikų bažnyčių, stačiatikių cerkvių statybas, renovacijas, globojo menininkus, surinko didžiules meno kolekcijas.Mykolas Mikalojus Oginskis (1849–1902) rėmė M. K. Čiurlionio mokslus Varšuvoje ir Leipcige.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Paroda pristato eksponatus, atspindinčius didikų meninį skonį ir kultūrinius interesus. Galerijoje eksponuojama daugiau kaip 100 giminės sukauptų tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių. Didžiąją tapybos rinkinio dalį sudaro Oginskių giminės portretai. Itin gausus grafikos rinkinys, o iš skulptūrų išsiskiria marmuriniai, italų skulptorių sukurti kunigaikštienių Oginskienių biustai. Taikomosios dailės kūrinių ekspozicijoje dominuoja Italijos meistrų darbai, porceliano rinkinį praturtina Neapolio ir Meiseno manufaktūrų dirbiniai, o Boulle’io stiliaus baldai traukia žvilgsnį technikos sudėtingumu.
Paroda veiks iki gegužės 10 d.
Iki vasario 9 d. Vilniuje ir 11-oje Lietuvos miestų vyksta 15-asis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, pristatysiantis per 30 rinktinių filmų.Į pagrindinę festivalio programą įtraukta 15 autorinio kino filmų, sukurtų Prancūzijoje per pastaruosius dvejus metus, juos sieja atidus ir gilus žvilgsnis į dabarties realijas, netikėtos ir drąsios kasdienybės interpretacijos, jiems būdinga išskirtinė, raiški kino kalba.
Teminėje retrospektyvoje „Atsitiktinumai ir sutapimai“ – 10 prancūzų kino klasikos filmų, sukurtų prancūzų kino grandų Erico Rohmero, Jacques‘o Rivette‘o, Alaino Resnais.
Jauniausiems festivalio žiūrovams skirta trumpų animacinių filmų programa, pasakojanti nuotaikingas gyvūnų pasaulio istorijas ir pilnametražis animacinis filmas „Mano mamytė Amerikoje“.
Festivalio programa čia.
Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia australų menininkės Jazminos Cininas personalinė paroda „Eglė ir vilkmergės“.Lietuviškų šaknų turinti menininkė stipriai tapatinasi su protėvių palikimu ir į savo kūrybą įtraukia baltiškus motyvus.Ji kuria grafikos darbų serijas, pasakojančias vilkolakių moterų istorijas, o neseniai pradėjo daryti menines knygas iš aplinkoje rastų medžiagų: panaudotų verslo vokų, nereikalingų enciklopedijų iliustracijų ir pakuočių, kurias transformuoja į vaizdingus pasakojimus.
J. Cininas už darbus su popieriumi buvo nominuota daugybei premijų, jos darbų yra įsigijusi Australijos nacionalinė galerija, Lietuvos dailės muziejus ir MARKK etnografinis muziejus Hamburge.
Paroda Kaune veiks iki kovo 29 d.
Vasario 4 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertuos Antverpeno (Belgija) simfoninis orkestras.Sykiu su orkestru Kaune gros vokiečių-japonų pianistė Alice Sara Ott. Vadinama viena paklausiausių šių dienų klasikinės muzikos pianisčių, ji koncertuoja su garsiausiais pasaulio orkestrais, kaip reziduojanti atlikėja groja Kinijos Nacionaliniame scenos menų centre, keliauja su savo tarptautiniu rečitalio turu po Europą ir Kiniją pristatydama naujausią pačios albumą „Nightfall“, įrašytą „Deutsche Grammophon“ įrašų kompanijoje.
Viena geidžiamiausių jaunųjų dirigenčių Elim Chan Antverpeno simfoninio orkestro vyriausiąja dirigente paskirta nuo 2018–2019 m. sezono. Ji taip pat eina Karališkojo Škotijos nacionalinio orkestro vyriausiosios kviestinės dirigentės pareigas.
Koncerte skambės S. Prokofjevo, J. Haydno, A. Dvorako kūriniai.
Vasario 6 d. Klaipėdos dramos teatre debiutuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos režisūros diplomantė Milda Mičiulytė – ji pristato premjerą „Juokingo žmogaus sapnas“.Vienas iš nedaugelio Fiodoro Dostojevskio fantastinių apsakymų „Juokingo žmogaus sapnas“ gilinasi į moralinius žmogaus gyvenimo klausimus. F. Dostojevskis teigė norintis parašyti fantastinį apsakymą apie Jėzų Kristų. Dabar jo literatūros skaitytojams ir tyrinėtojams belieka spėlioti, ar šis rašytojo noras išsipildė „Didžiajame Inkvizitoriuje“ (romano „Broliai Karamazovai“ ištrauka) ar trumpame apsakyme „Juokingo žmogaus sapnas“.
Juokingas žmogus vaikšto po naktinį Sankt Peterburgą. Jis nusprendžia, jog pasaulyje nebeliko nieko prasmingo. Jam besvarstant apie savižudybę netikėtai už rankos jį ima tampyti maža mergaitė – ji prašo pagalbos.
Spektaklyje vaidina Kauno dramos teatro aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Saulius Čiučelis ir dažniausiai Oskaro Koršunovo teatre dirbanti Taura Kvietinskaitė. Kostiumų dailininkė – Nadežda Gultiajeva.
