Pramoginių laivų savininkai optimizmu nespindi ir keikia emigraciją
Vakarų Europos miestus kertančiose upėse zuja laiveliai, o Neryje ar Nemune turškiasi antys ir tik retkarčiais praplaukia vienas kitas pramogautojus plukdantis laivas.
Nors apie upių laivybos gaivinimą mūsų šalyje kalbama metai iš metų, VŽ kalbinti šioje srityje dirbantys verslininkai sako jokio ypatingo proveržio nematantys.
Verslininkai teigia, kad dėl to kalčiausia emigracija – iš Lietuvos išvykus daugybei žmonių, tiesiog nebeliko kam plaukioti. Atrodytų, kad pramoginius lietuvių laivus galėtų užpildyti į mūsų šalį atvykstantys turistai, kurių srautai, anot oficialios statistikos, nuolat auga, bet laivų savininkai sako, kad tas augimas fiksuojamas nebent popieriuje.
Sumažėjo žmonių
Aida Tijušienė, didžiausia Lietuvos upe pramogautojus plukdančios bendrovės „Nemunas Travel“ vadovė, sako, kad norinčių pasiplaukioti žmonių skaičius pastaraisiais metais nesikeičia.
Įmonė Nemunu plaukioja dviem laivais – „Kaunas“ kursuoja reguliariais maršrutais, kuriais kelionės vyksta ketvirtadieniais–sekmadieniais, o didesnis „Perlas“ skirtas užsakomosioms šeimų šventėms, konferencijoms ar įmonių renginiams.
„Tendencijos yra tokios pačios kaip ir pernai – augimo jokio nematome. Kokios to priežastys, sunku pasakyti, bet aš sakyčiau pagrindinė yra ta, kad Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių“, – svarsto p. Tijušienė.
Tokiai nuomonei pritaria ir bendrovės „Barta“ direktorius Leonas Benetis. Jo vadovaujama įmonė pramogautojus kviečia į tris laivus – „Rygą“ Vilniuje, „Skaistį“ Trakuose ir „Aitrą“ Kaune. Be to, pageidaujantys Nerimi gali pralėkti ir įmonei priklausančiu aštuonviečiu kateriu.
Nepaisant santykinai nemažo laivyno, „Bartos“ vadovas sako nematantis pagrindo tikėtis, kad mūsų šalis sulauks pramoginės laivybos vidaus vandenyse proveržio.
„Pastarieji metai yra maždaug stabilūs, bet jei palyginsime šiandieninę situaciją su buvusia prieš dešimtmetį, pasiplaukioti norinčių žmonių yra akivaizdžiai mažiau“, – dėsto p. Benetis.
Tikrų turistų nedaug
Pasak „Bartos“ vadovo, kitaip ir būti negali, nes Lietuvoje prieš 10 metų tiesiog buvo daugiau žmonių. Tiesa, p. Benetis vertina, kad liepą klientų visuomet būna mažiau, nes atostogų sezonu Vilnius ištuštėja. Jis tikisi, kad, kaip ir kasmet, plaukiotojų gretos pagausės rugpjūtį, artėjant rudeniui ir mokslo metams.
„Apskritai žmonių mažėja. Patys pagalvokite, jei iš Lietuvos išvažiavo daugiau kaip milijonas žmonių, žinoma, neatsiliepti verslui tai negalėjo“, – aiškina verslininkas.
Pašnekovo teigimu, bendrovės siūlomos pramogos yra įdomios turistams, tačiau oficialiai skelbiama turizmo statistika jo neįtikina.
„Na, taip, Statistikos departamentas skelbia, kad turistų kasmet daugėja, bet aš atvirai pasakysiu – tai demagogija. Daugėja nebent rusų ir baltarusių, kurie pas mus atvažiuoja apsipirkti. Jiems mūsų laivai neįdomūs. O tų tikrųjų turistų, kurie atvyksta pramogauti ir pamatyti, tikrai nedaugėja“, – aiškina p. Benetis.
Tiesa, jis neslepia kartais išgirstantis priekaištų, kad, pavyzdžiui,12 Eur suaugusiam žmogui ir 6 Eur vaikui siekianti valandos trukmės pasiplaukiojimo Nerimi kaina yra per didelė. Tačiau pašnekovas teigia, kad šiuo metu pramogautojus plukdyti pigiau tiesiog neišeina: „Mielu noru tą kainą sumažintume, jei tik būtų daugiau norinčių pasiplaukioti. Bet dabar neišeina.“
„Nemunas Travel“ vadovė priduria, kad kol kas prie mūsų miestus kertančių upių trūksta ir pramoginei laivybai pritaikytos infrastruktūros – krantinių, prieplaukų, patogių priėjimų prie jų.
„Tiesa, Kauno savivaldybė dabar atlieka didelius darbus, daug ką tvarko. Tikimės, kad viską užbaigus reikalai pajudės į gerąją pusę“, – viliasi p. Tijušienė.
Legendinis maršrutas – nežinioje
Jau aštuonerius metus maršrutu Kaunas–Nida nebeplaukioja „Raketos“ tipo laivai.
Šis maršrutas ypač populiarus buvo sovietmečiu, kai iš laikinosios sostinės į pajūrį Nemunu kursavo net trys tokie laivai, atstumą į vieną pusę 70 km/val. greičiu įveikdavę per pusketvirtos valandos.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir išaugus degalų kainoms („Raketos“ nuo Kauno iki Nidos sudegindavo apie 1000 litrų dyzelino) šis maršrutas pamažu sunyko ir 1995-aisiais buvo visiškai panaikintas.
2005 m. verslininkas Alfredas Eitutis bandė atgaivinti legendinį maršrutą Nemunu, kuriuo keliautojus ėmė plukdyti dviem „Raketos“ tipo laivais – „Aiste“ ir „Kriste“. Deja, šis bandymas nebuvo sėkmingas.
Dar kartą plukdyti pramogautojus į Nidą p. Eitutis buvo pradėjęs 2010-aisiais. Tuomet verslininkas vylėsi, kad maršrutas atgis, bet laivai plaukė tik vieną sezoną.
1960 m. ir 1962 m. pagaminti laivai „Aistė“ ir „Kristė“ šiuo metu yra iškelti į krantą. Šiemet vėl pasigirdo kalbų apie planus atgaivinti maršrutą Kaunas–Nida, tačiau kol kas realybe jie nevirsta.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
Tiesa, trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais Nidą Nemunu galima pasiekti iš Jurbarko. Iš šio miesto vietos verslininkai turistus į pajūrį už 40 Eur asmeniui plukdo greitaeigiu kateriu.
