Dora, mokslas ir tėvynė: apie kultinį „litviną“ I. Domeiką

VŽ koliažas („Wikimedia Commons“ nuotr.).

Keturias kadencijas Santjago universiteto rektoriaus pareigas ėjęs ir Čilės kultine akademinio pasaulio žvaigžde tapęs LDK „litvinas“ Ignotas Domeika (1802–1889) Vilniaus universitete studijavo taip seniai, kad jo atminimo renginiai jau įgijo monotonišką ritmą, nelyginant metronomu skaičiuojantį metus nuo garsiojo filomato gimimo.

Penketu pasibaigiančiais metais į mokslinę konferenciją susirenka žinovai prisiminti mokslininko geologo, perskaitomas pluoštas pranešimų, susijusių su I. Domeikos gyvenimu ar mokslo pasiekimais, o paskui vėl penkmečiui užsnūstama.

Kuklias atminimo pagerbimo ambicijas galima logiškai paaiškinti – per 7000 publikacijų minerologijos bei chemijos temomis ir 300 iki šių dienų išgyvenusių provaikaičių palikusį mokslininką tenka dalytis bent penkioms valstybėms: Čilei (mokslininkas ir garbės daktaras), Lietuvai (universiteto alumnas, sukilimo dalyvis ir Bazilijonų vienuolyno studentas-kalinys), Prancūzijai (imigrantas ir Paryžiaus kalnakasybos mokyklos absolventas), Lenkijai (šnekamoji kalba ir politinė tapatybė) bei Baltarusijai (vaikystė ir pradinė mokykla).