In memoriam Kęstutis Glaveckas
Verslui K. Glaveckas buvo didelis autoritetas – verslininkai jo nuomonę labai vertino, daug ko iš jo mokėsi, – dėstęs užsienio universitetuose jis turėjo daug patirties kaip ekonomistas. Daugelis šiandien žinomų sėkmingų verslininkų idėjų, įkvėpimo, motyvacijos sėmėsi būtent iš jo. Sakyčiau, jis buvo tarp TOP ekonomistų, formavusių mūsų verslo pasaulėžiūrą.
Jo iniciatyva pradėjo veikti Vilniaus vertybinių popierių birža, ją kurdamas K. Glaveckas degė ta idėja. Tais laikais nedaug kas čia suprato, kas tai yra, kaip birža turėtų funkcionuoti, kas yra depozitoriumas, kaip vyksta prekyba, daugelis galvojo, kad tame etape tai – neįgyvendinamas dalykas. Bet jis užsispyręs su bendražygiais ėmė ir padarė, sukūrė įstatus, jo indėlis čia buvo didžiulis. Sunkiai, girgždėdama, bet Vertybinių popierių birža pradėjo funkcionuoti.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/874?placement=
Kita vertus, jis buvo nepakeičiamas šaltinis žurnalistų komentarams. Kiekvienu valstybės vystymosi laikotarpiu iškyla TOP autoritetai, kuriais pasitiki visuomenė. Kęstutis Glaveckas turėjo aukščiausius pasitikėjimo reitingus.
Jo komentarai visada buvo įdomūs, nes, vienas dalykas, buvo nenuspėjami. Jis nebuvo tas žmogus, kuris nedrįstų viešai pasakyti nemalonių dalykų. Jis neplaukė pasroviui. Drąsiai išeidavo į viešas tribūnas, išdėstydavo savo, kaip ekonomisto, argumentuotą nuomonę ir darė didelę įtaką.
Žinau, kad kai kurie politikai, rengdami įstatymus, svarstydavo: „Neaišku, kaip sureaguos Glaveckas“. Labiau galvodavo apie jo reakciją, kaip jis skaitys ir vertins tą projektą, nei apie tai, kokį poveikį galėtų turėti įstatymas. Tai parodo jo svorį ir indėlį į įstatymų leidybą, o sykiu – į verslo aplinkos formavimą.
Kalbant apie verslo aplinką, jo žodis, užtarimas, palaikymas, ypač ankstesniais laikais, verslui davė daug naudos. Dešimtąjį dešimtmetį visuomenės nuomonė apie verslą buvo dviprasmiška ir labiau skeptiška: esą tai laukinis kapitalizmas. Ir čia, ugdant supratimą, kas yra tikras vakarietiškas verslas, K. Glavecko indėlis buvo iš tikrųjų didelis.
Puikiai suprasdamas, kad nepakeitęs visuomenės nepakeisi mąstymo ir kad transformuoti visuomenės supratimą apie rinkos ekonomiką bei laisvą verslą reikia didesnių intelekto pastangų, K. Glaveckas prisidėjo kuriant Laisvosios rinkos institutą.
Šiuo atveju, jis buvo labai nuoseklus liberalaus požiūrio ekonomistas ir man kartais atrodo, kad tuo laikotarpiu liberalų populiarumui jis darė labai didelę įtaką.
Mes labai gerai žinojome, kas yra komunizmas ir kapitalizmas, bet ideologiniu požiūriu, liberalizmą nelabai supratome. K. Glaveckas iš tiesų daug prisidėjo formuojant suvokimą, kas yra liberalioji kryptis ekonomikoje. Akcentavo ne valstybinę, o laisvo žmogaus asmeninę iniciatyvą, verslumą.
To meto įstatymų leidyboje buvo nemažai kompromisinių dalykų. Jų reikėjo, norint suderinti du pasaulius – seną ir naują, ir man atrodo, kad K. Glavecko vaidmens svarba čia yra ta, jog pats, būdamas iš vadinamojo komunistinio pasaulio, jis padėjo mums sujungti tuos du pasaulius ir pakankamai sklandžiai pereiti į laisvosios rinkos ekonomiką.
Be abejo, mes turėjome lūžių, bet jie nebuvo tokie skausmingi, ir tai iš dalies yra jo nuopelnas. Nes jis, pažinodamas tuos abu pasaulius, ieškojo mažiausiai skausmingų sprendimų. Ir man atrodo, jam pavyko. Ne veltui jo klausėsi visi prezidentai. Jo poziciją vertino premjerai, dažnai su juo tardavosi.
Kai „Verslo žinios“ pradėjo rengti konferencijas, mes ne sykį kartu keliavom po Lietuvą. Kad ir būdamas labai užimtas, jis sėsdavo kartu į automobilį, ir galiu pasakyti, kad tose konferencijose jis buvo žvaigždė. Būdavo, aš nekantrauju važiuoti namo, o jį vietos verslininkai vis dar laiko už skvernų. Tai rodo, kad jis buvo žinomas ir vertinamas regionuose.
Su juo niekada nebuvo nuobodu – visada su humoru, nuostabus pašnekovas, sugebėdavo pajuokauti net gvildenant rimčiausias temas.
