2020-03-15 15:14

Išlikti Kaune: Spurginės Unikalumo ekonomika

„Gerai, kad aš neskubėjau pertvarkyti visko pagal naujas madas. Dabar turim kitokį interjerą nei visi“, – sako Julija Skiparienė, UAB „Žagaras“, kuriai priklauso Spurginė, bendraturtė ir direktorė (nuotraukoje – dešinėje). Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Gerai, kad aš neskubėjau pertvarkyti visko pagal naujas madas. Dabar turim kitokį interjerą nei visi“, – sako Julija Skiparienė, UAB „Žagaras“, kuriai priklauso Spurginė, bendraturtė ir direktorė (nuotraukoje – dešinėje). Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Yra maitinimo vietų, į kurias einama ne dėl ypatingo maisto, bet dėl sentimentų arba iš smalsumo. Tokia yra legendine vadinama Kauno Spurginė, tokios galėtų būti ir iš miesto žemėlapio išnykusios sovietmečio „Pasaka“, „Tulpė“, Pieno baras, „Laumė“ ar tarpukario „Metropolis“. Anot architektūros istoriko Vaido Petrulio, per pastaruosius 30 metų Kaunas patyrė nemažai pokyčių, tačiau įspūdingų visuomeninių objektų, kurie galėtų išlikti kaip šio laikmečio ženklai, mieste neatsirado.
  •  Nugriautas „Merkurijus“ yra vienas rimčiausių Kauno praradimų. Jis buvo tapęs miesto vizitine kortele.
  •  Išsaugotas retro interjeras gali pridėti šarmo, kurio šiuolaikinės įstaigos dar neužgyveno. Miestas, turėdamas tokių unikalių objektų, yra gerokai turtingesnis.
  • Spurginė Laisvės alėjoje veikia nuo maždaug 1950-ųjų. Nuo tada iš esmės niekas nesikeitė – nei receptūroje, nei valgiaraštyje, nei interjere.
52795
130817
52791