Hitlerio „Kometa“ Antrajame pasauliniame kare

Publikuota: 2019-09-07
Subomborduotos Potsdamo aikštės (Berlynas) nuotrauka. Johno Macdougallo (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Subomborduotos Potsdamo aikštės (Berlynas) nuotrauka. Johno Macdougallo (AFP / „Scanpix“) nuotr.
 

Ugnies raudonumo raketinis Wolfgango Spate lėktuvas beveik vertikaliai kyla į viršų. Jo greitis toks didelis, kad 32 metų piloto kūnas stipriai prispaudžiamas prie sėdynės. 1944 m. gegužės 14 d. lakūnas konstruktorius pirmą kartą mūšyje išbando lėktuvą, kurį su kolegomis kūrė kelerius metus ir kuris turėjo išgelbėti Hitlerį nuo pralaimėjimo.

Vokiečių lakūnas horizonte išvysta taikinį: keturis priešų naikintuvus, o už jų – bombonešių rikiuotę. „Amerikiečiai skrido 350 km per valandą greičiu, o aš savo greičio indikatoriuje mačiau 700 km per valandą. Rodės, kad priešų lėktuvai ramiai kybo ore, o aš skrieju tarp jų kaip raketa“, – vėliau prisiminė konstruktorius.

Tuo metu, kai W. Spate skrenda maždaug 300 m žemiau nei priešai ir rengiasi pulti, raketinio lėktuvo variklis staiga sustoja. Per sekundės dalį greitas it žaibas raketinis naikintuvas virsta kelias tonas sveriančiu metalo gabalu neveikiančiu varikliu. Keikdamasis lakūnas stengiasi jį užvesti, o jo nepastebėję priešų lėktuvai dingsta horizonte.

Po maždaug 3 min. trukusių bandymų variklis kaukdamas užsiveda. W. Spate toliau persekioja priešų lėktuvus, kurie dabar atrodo kaip maži taškeliai horizonte. Ranka jis pastumia akceleratoriaus rankenėlę ir skrenda didžiausiu greičiu. Taškeliai didėja, ir W. Spate nusitaiko į vieną jų.

„Tą akimirką pasirodė, kad milžiniška ranka spaudžia kairį mano sparną žemyn“, – vėliau rašė W. Spate.

Jis patikrina greičio indikatorių – 960 km per valandą. Lėktuvas beveik pasiekė garso greitį, tad oras aplink sparno paviršių tiek suspaustas, kad juda viršgarsiniu greičiu. Oro ir lėktuvo greičių skirtumas sukuria pavojingą smūginę bangą. W. Spate staigiai sumažina greitį ir atgauna lėktuvo valdymą.

Stebuklingas vokiečių ginklas – raketinis lėktuvas „Me 163B“ – neįvykdė pirmosios kovinės užduoties, bet W. Spate žino, kad dar turės progų.

Propelerinio lėktuvo laikai – praeitis

„Messerschmitt Me 163B“, dar vadinamas „Kometa“, buvo pirmasis pasaulyje raketinio variklio varomas naikintuvas, panaudotas kovai. Orlaivis galėjo pakilti nuo žemės į 12 km aukštį vos per 3 min. ir 45 sek. Jo greitis siekė 1.000 km per valandą, taigi „Me 163B“ buvo greitesnis už visų kitų tipų lėktuvus, net garsųjį nacių reaktyvinį naikintuvą „Me 262“. Buvo tikimasi, kad raketinis lėktuvas triuškins priešus ir karaliaus oro erdvėje.

1939-aisiais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijos karinės oro pajėgos buvo vienos stipriausių pasaulyje, tačiau vokiečiai žinojo, kad, norint toliau pirmauti, reikia naujų tipų lėktuvų, geresnių už priešų orlaivius.

„Neužtenka drąsiai pulti, taikliai šaudyti ir nepakliūti į likimo pinkles. Reikia būti greitesniems už varžovus, – aiškino Vokietijos naikintuvų pajėgų vadas Adolfas Gallandas. – Todėl kaunamės ant žemės – ypač braižybos kabinetuose, fabrikuose ir liuftvafės planavimo štabe.“

Vokiečių išradėjai turėjo pranašumą, kurį – paradoksas – lėmė tai, kad po Pirmojo pasaulinio karo priešai stengėsi sustabdyti Vokietijos pažangą. Versalio sutartimi Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV apribojo tradicinių vokiškų variklių naudojimą, todėl šalies mokslininkai ir išradėjai pradėjo bandyti kitokių tipų variklius, kurie nebuvo įtraukti į griežtąją sutartį.

XX a. trečiajame dešimtmetyje itin didelį susidomėjimą kėlė raketiniai varikliai. Pavyzdžiui, Fritzas von Opelis, „Opel“ automobilių gamyklos bandomojo skyriaus vadovas, bandė automobilius, varomus gale įmontuotų raketinių variklių. Žiūrovai plūsdavo pasižiūrėti į įspūdingas mašinas, o kartu ir į avarijas, kurias dažnai sukeldavo mirtinai pavojingos raketos.

1928 m. Opelis nusprendė žengti dar vieną žingsnį ir sukurti lėktuvą su raketiniu varikliu, tačiau tai nebuvo paprasta. Kad lėktuvas būtų stabilus, raketinį variklį reikėjo montuoti lėktuvo centre, tačiau kelių metrų ilgio išmetamoji liepsna kliudytų tradicinio lėktuvo uodegos vairą ir padegtų lėktuvą. Netrukus Opelis išgirdo, kad vokiečių inžinierius Alexanderis Lippischas kuria beuodegį sklandytuvą. Jeigu Opelis galėtų pritvirtinti raketą prie Lippischo sklandytuvo, sukurtų tokį lėktuvą, kokio niekas anksčiau nėra regėjęs.

Raketinio lėktuvo pradžia

1928 m. birželį Opeliui pavyko Lippischo sklandytuvą, kuriame buvo įmontuotos dvi raketos, nuskraidinti pusantro kilometro. Gimė pirmasis pasaulyje raketinis lėktuvas. Beveik tuo pačiu metu vokiečių išradėjai pradėjo bandymus su naujo tipo skystais raketiniais degalais – jie turėjo pakeisti iki tol raketose naudotą parako mišinį. Tokio tipo raketų problema buvo ta, kad jos degdavo tol, kol baigdavosi parakas. Sukūrus skystus degalus, buvo galima išrasti tokį raketinį variklį, kurio greitį būtų galima reguliuoti didinant ar mažinant degalų padavimą.

Kitais metais A. Lippischas toliau tobulino beuodegį lėktuvą – su varikliu ir be jo. Lėktuvai buvo tokie veiksmingi, kad Vokietijos aviacijos ministerija 1937 m. užsakė kiek modifikuotą Lippischo lėktuvą, varomą raketinio variklio su skystais degalais. A. Lippischas iškart suprato, kad techniškai bus sudėtinga suderinti lėktuvą su varikliu, nes abu neatitiko standartų. Teigiama, kad gavęs aprašytą užduotį jis suirzęs sušuko: „Dėl Dievo meilės!“

Iš pradžių lėktuvą konstravo vos keli žmonės, bet 1939 m., prasidėjus karui, raketinis lėktuvas, pavadintas „Me 163“, imtas intensyviai kurti.

Bandomasis skrydis

Pirmasis naujojo raketinio lėktuvo A modelis buvo išbandytas 1941 m., tačiau po kiekvieno bandymo inžinieriams tekdavo daug ką taisyti ir keisti. Pagrindinis tikslas buvo pagerinti tuometinį didžiausią raketinio lėktuvo greitį, siekiantį 750 km per valandą.

1941 m. spalio 2 d. lakūnas bandytojas Heinis Dittmaras sėdo į „Me 163A“ prototipą. Propeleriniu lėktuvu pakilo į 4 km aukštį, tuomet užvedė raketinį variklį – šis tiesiog užriaumojo. „Greičio indikatorius nuolat kilo. Jis rodė 950, 970, 980 km per valandą. Rodės, kad variklis neturi galios ribų, oro pasipriešinimas yra įveikiamas“, – vėliau pasakojo Dittmaras.

Kai pilotas bandytojas pasiekė 1.000 km per valandą greitį, lėktuvas pradėjo purtytis. „Greitis buvo jaučiamas laikant vairalazdę, ji šiek tiek krypo į kairę. Bandžiau ją ištiesinti – neįmanoma. Galinga jėga spaudė kairį sparną žemyn, nosis taip pat palinko žemyn. Galinga jėga spaudė lėktuvą žemyn“, – raportavo sukrėstas Dittmaras.

Pilotui bandytojui pavyko atitraukti akceleratoriaus rankeną atgal ir išjungti variklį, tuomet greitis sumažėjo. Kai Dittmaras atgavo lėktuvo valdymą, vėl įjungė raketinį variklį ir parskrido atgal: „Nebenorėjau tą pačią dieną atlikti daugiau greičio bandymų.“

To ir nereikėjo. Matavimai rodė, kad rekordas buvo pagerintas. Dittmaras pasiekė svaiginamą 1.004 km per valandą greitį.

Tai kol kas buvo paslaptis, nes „Me 163“ buvo kuriamas visiškai slaptai.

Nutūpti reikėjo drąsos

Dittmaras išvengė nelaimės. Tačiau laimė ilgai nesišypsojo. „Me 163“, kad būtų kuo lengvesnis, neturėjo tūpimo ratų – ratai buvo naudojami tik lėktuvui įsibėgėjant ir pakilus būdavo numetami. Nusileidus lakūnams tekdavo tupdyti lėktuvą ant pilvo ir čiuožti žeme. Net patyrusiems pilotams ši užduotis buvo sunki. Per vieną staigų leidimąsi Dittmaras susilaužė nugarą.

Lėktuvas buvo tupdomas išjungus variklį, dažnai leisdavosi iš didelio aukščio, kai baigdavosi degalai, kurių galėjo būti tik labai ribotas kiekis. Todėl bandymams buvo ieškomi pilotai, turintys sklandymo patirties, nes raketiniam lėktuvui nutupdyti reikėjo didelio sumanumo. Patyręs pilotas W. Spate vėliau rašė, kaip grupė jaunesnių lakūnų bandė nutupdyti „Me 163“ skrisdami labai žemai.

„Vienas atsitrenkė į žemę lauko viduryje ir šoktelėjo kelis šimtus pėdų į orą. Lėktuvas nučiuožė į leidimosi aikštelės galą ir rėžėsi į juosiančią tvorą. Sustojo nosimi nėręs į žvyrduobę“, – pasakojo Spate.

Kitam lėktuvui baigėsi kur kas prasčiau – jis šoktelėjo į orą du kartus, kai pilotas bandė nutūpti: „Jis dar kartą nukreipė lėktuvą žemyn ir atsitrenkė į žemę sparnu. Tuomet ėmė suktis tarp daugybės skraidančių nuolaužų.“ Lakūnas žuvo.

Galimybes ribojo degalai

Lėktuvo kūrėjai patyrė ne tik mechaninio, bet ir cheminio pobūdžio bėdų. Lėktuvas buvo varomas dviejų tipų specialių ir labai pavojingų degalų T ir C. Šie degalai, sudaryti iš hidrazino, metilo alkoholio ir 80% vandenilio peroksido, sprogdavo susimaišę vienas su kitu. Be to, degalai T galėjo savaime užsidegti susilietę su organine medžiaga, pavyzdžiui, lakūnu. Pilotas sėdėjo kabinoje tarp dviejų degalų bakų – dėl mažiausio nuotėkio galėjo lengvai virsti fakelu. Todėl lakūnai dėvėjo specialų apsauginį kostiumą iš polivinilchlorido (PVC), tačiau jis saugojo tik nuo nedidelio gaisro.

„Mačiau, kaip du kolegos sprogusiame lėktuve išsitaškė į gabalus“, – prisiminė pilotė Hanna Reitsch.

Karo pabaigoje paaiškėjo, kad daugiau lėktuvų sudužo dėl nelaimių, susijusių su degalais, negu nuo priešų atakų. Išradėjas A. Lippischas po karo prisipažino, kad degalai buvo labai pavojingi: „Įkišus pirštą į degalus, likdavo tik kauleliai.“

Tobulinti nebuvo laiko

Per 1943 m. birželį atliktus naujausio raketinio variklio bandymus paaiškėjo, kad jis gali veikti visu pajėgumu vos 4 min. – per tiek laiko sunaudojami visi degalai. Anot W. Spate, raketinio variklio gamintojas džiaugėsi, kad jis apskritai veikia. „Tačiau mums, kurie turėjo naudoti „paukštį“ imperijai ginti, 4 min. veikimas visu pajėgumu reiškė, kad sėkmės tikimybė yra nedidelė.“

Raketinis variklis buvo kuriamas dar intensyviau, bet 1944 m. Vokietijos būklė buvo tokia kritiška, kad ji nebegalėjo laukti, kol bus sukurtas ir ištobulintas naujasis „Me 163B“, dar vadinamas „Kometa“. Reikėjo kuo greičiau parengti lėktuvą kovai, net jei nebus spėta pašalinti visų jo trūkumų.

„Me 163B“ konstrukciją dar reikėjo gerinti, tačiau jis vis tiek darė įspūdį. Per metus inžinieriams pavyko patobulinti variklį, tad lėktuvas galėjo skristi apie 10 min. su įjungtu varikliu ir apie 7,5 min. – visu variklio pajėgumu. Tačiau pakilusiai į bombonešių, t. y. apie 8 km, aukštį „Kometai“ likdavo vos kelios minutės pulti.

Taip buvo todėl, kad lėktuvas sunaudodavo trečdalį degalų vien pakilti. „Kometos“ veikimo spindulys buvo vos 40 km, tad lėktuvai buvo nugabenti į bazes, esančias netoli didelių plieno, naftos perdirbimo gamyklų ir kitų svarbių įmonių, kurias sąjungininkų bombonešiai bandė pulti.

Kad ir nedidelio veikimo spindulio, lėktuvas turėjo nemažai pranašumų, palyginti su priešų naikintuvais ir bombonešiais. Lėktuvas su raketiniu varikliu skrido gerokai greičiau už sąjungininkų naikintuvus. Pastarųjų naikintuvai galėjo kilti ne greičiau kaip 1 km per minutę, o „Kometa“ – 4 km, todėl jis galėjo priskristi prie priešų rikiuotės ir nuo jos nuskristi, kol šie dar nespėdavo pastebėti grėsmės.

Patyręs pilotas galėjo užpulti priešų rikiuotę tris keturis kartus prieš baigiantis degalams, ir sklęsti atgal į bazę. Tai buvo pavojingiausia užduoties dalis, nes leisdamasis raketinis lėktuvas virsdavo lėtu sklandytuvu ir priešų naikintuvai jį galėjo lengvai pašauti.

Reikėjo naujų taktikų

1944 m. vasarą majoras W. Spate tapo „Jagdgeschwader 400“ – pirmojo dalinio, skraidančio naujaisiais raketiniais lėktuvais, – vadu. Naikintuvų dalinys buvo dislokuotas Brandiso mieste, iš kurio jis turėjo pulti bombonešius, skrendančius į pramonės miestą Leipcigą. Su kitais pilotais Spate kūrė naujas kovos taktikas, pritaikytas tokiam greitam lėktuvui.

Pagal planą lakūnas turėjo šauti kaip raketa tarp priešų lėktuvų arba priartėti prie jų iš už nugaros, staigiai paleisti salvę ir sprukti. Dėl prastų įspėjamųjų sistemų raketiniai naikintuvai dažnai į orą pakildavo pavėlavę – kai priešai jau būdavo pernelyg toli ir raketiniai lėktuvai su nedideliu veikimo spinduliu jų nebegalėdavo pavyti.

Kai „Me 163B“ pakildavo į orą laiku ir turėdavo galimybę pulti priešus, kildavo kitų keblumų. Vienas didžiausių trūkumų buvo tas, kad lėktuvas negalėdavo sumažinti greičio tiek, kad pilotai spėtų nusitaikyti skriedami pro priešų lėktuvą. „Paprasčiausiai nepakako laiko paleisti taiklų šūvį. Kai mūsų pilotai galėdavo šauti, priešai būdavo arba per toli, arba per arti“, – padarė išvadą Spate.

Vėliau inžinieriai išsprendė šią bėdą: „Kometoje“ įtaisė oro stabdį. Patyrę pilotai sugalvojo ir saugesnį būdą parsklęsti į bazę be degalų. Net neveikiant varikliui, „Kometa“ galėjo pikiruoti apie 900 km per valandą greičiu, tačiau taip staigiai leistis galėjo tik labiausiai patyrę ir ne mažiau drąsūs lakūnai.

Pirmosios pergalės

1944 m. rugpjūtį „Me 163B“ pagaliau pasiekė pirmą tikrą pergalę – pašovė amerikiečių bombonešį B-17. Pirmą kartą aviacijos istorijoje bombonešį sunaikino raketinis lėktuvas. Po dviejų savaičių „Kometai“ vėl pavyko sunaikinti priešų lėktuvą, o per mėnesį „Kometos“ aukų sąrašą papildė dar du lėktuvai.

Tačiau pergales lydėjo ir pirmieji praradimai. Vieną „Kometos“ pilotą sklendžiantį žemyn pašovė naikintuvas. „Lėktuvas „Mustang“ priartėjo prie jo ir šovė iš nedidelio atstumo“, – aiškino Späte. Lėktuvas smigo nosimi į žemę. Lakūnas buvo labiausiai patyręs visame dalinyje, tad jo žūtis sukrėtė visus. Netrukus „Kometos“ pilotai atkeršijo: numušė dar du priešų lėktuvus. „Kometa“ jau buvo numušusi aštuonis lėktuvus, tačiau apie du iš jų galėjo paliudyti tik pats pilotas, todėl jie nebuvo įtraukti į oficialius skaičius.

Liuftvafės propagandininkai buvo tokie patenkinti, kad išsiuntė operatorių sukurti filmą apie neįtikėtiną naująjį Hitlerio ginklą. Daugelis patikėjo, kad „Kometa“ iš tiesų yra ginklas, kuriuo galima laimėti karą.

Sąjungininkai išsigando

1944 m. vasaros pabaigoje lakūnai patyrė dar kelias pergales. Rugsėjį pilotas Kurtas Schiebeleris puolė bombonešį B-17, bet du kartus prašovė pro šalį.

„Po trečio puolimo priešų lėktuvo variklis pradėjo rūkti, tačiau užsispyręs pilotas toliau skrido į vakarus. Aš jį pribaigiau ketvirta ataka – paleidau šūvių papliūpą nedideliu atstumu, – aiškino Schiebeleris. – Mačiau, kaip krinta orlaivio važiuoklė. Tuomet iššoko trys vyrai.“ Vėliau Schiebeleris trumpai šnektelėjo su išgyvenusiais bombonešio įgulos nariais. Jis paklausė, ar šie žino, kas užpuolė bombonešį. „Jie pasakė, kad tai buvo fantomas!“

Tačiau sėkmė buvo trumpalaikė. Netrukus „Kometos“ lakūnai patyrė vieną nesėkmę po kitos. Paaiškėjo, kad mirtinai pavojingas lėktuvas yra „metalinė dėžė“, kaip po karo jį apibūdino anglų pilotas bandytojas. W. Spate vėliau prisiminė, kaip žiauriai žuvo keli pilotai: „Kai sugedo lėktuvo variklis, puskarininkis Raukauffas apvertė lėktuvą leisdamasis ir dėl degalų nuotėkio mirė skausminga mirtimi.“

Daugybė panašių nelaimių sukrėtė jaunus lakūnus – jų nervai buvo pernelyg įtempti, kad galėtų pergalingai kautis.

„Deja, daugelis mūsų neseniai išmokytų lakūnų neatlaiko įtampos, kai staigiai leidžiasi, ir pridaro į kelnes“, – rašė patyręs raketinio lėktuvo pilotas Kurtas Schiebeleris. Jis suprato, kad jaunieji nenori rizikuoti: „Praradome kelis lėktuvus, nes nepatyrę pilotai šokdavo lauk pamatę menkiausią variklio sutrikimą.“

Nepadėjo laimėti karo

1944 m. rudenį Vokietijos būklė darėsi vis beviltiškesnė: sąjungininkai veržėsi iš rytų ir iš vakarų. Spalio 7 d. šimtai amerikiečių bombonešių puolė Loinos ir Merzeburgo fabrikus. 20 raketinių naikintuvų „Me 163“ pakilo į orą, kad sustabdytų puolančius bombonešius.

„Buvo girdėti puikiai pažįstamas raketinių variklių garsas, kai abiejų eskadrilių pilotai kilo link debesų į vakarus nuo oro bazės“, – rašė W. Spate. Deja, jam teko pripažinti, kad raketinių lėktuvų buvo per mažai, kad jie padarytų žalos: „Dauguma jų taip ir nepriartėjo prie priešų, o tie, kurie priartėjo, nesugebėjo jų pašauti.“

Vokietijos karinės oro pajėgos iš pradžių užsakė per 2.000 raketinių lėktuvų, tačiau karo pabaigoje jų buvo pagaminta tik apie 370. Vis dėlto didžiausias smūgis raketiniams naikintuvams buvo ne lakūnų žūtys ar naujų lėktuvų trūkumas, o sąjungininkai: jie sugebėjo subombarduoti vienintelį lėktuvų degalus gaminantį fabriką. Karui einant į pabaigą, naudotis lėktuvais tapo vis sudėtingiau. 1944 m. lapkritį Spate pranešė, kad jo eskadrilė turi degalų tik 50-čiai skrydžių.

Sąjungininkai veržėsi į priekį, ir vokiečiai buvo priversti naikintuvus atitraukti vis toliau. 1945 m. pradžioje raketiniai lėktuvai buvo beveik nenaudojami. Oficialiais duomenimis, tuo metu raketiniai lėktuvai buvo numušę 8 priešų lėktuvus, 18 raketinių lėktuvų sudužo – dauguma dėl nelaimingų atsitikimų. Šiaip ar taip, stebuklingasis Hitlerio ginklas Vokietijai sėkmės nesuteikė. Jo neužteko pergalei pasiekti.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07
Kultūros ministras apie situaciją Zapyškyje: tai – labai agresyvus sprendimas 1

Aplinkos tvarkymo sprendimas šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo yra agresyvus ir netinkamas, teigia Kultūros...

Verslo aplinka
2019.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau