„Žaidimo“ premjera – po penkiasdešimties metų

Publikuota: 2016-12-10
Kompozitorius Julius Juzeliūnas (1916–2001 m.). 
Arūno Baltėno / LMIC nuotr.
Kompozitorius Julius Juzeliūnas (1916–2001 m.). Arūno Baltėno / LMIC nuotr.
 

2016-ieji Seimo valia paskelbti kompozitoriaus, visuomenės veikėjo, Sąjūdžio aktyvisto prof. Juliaus Juzeliūno metais jo gimimo 100-mečio proga. Jubiliejus – puiki proga išpurtyti dulkes iš jau tolstančio į praeitį kūrėjo palikimo vertinimų. Juolab gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose – J. Juzeliūno operos „Žaidimas“ premjera.

J. Juzeliūnas (1916–2001 m.) nugyveno ilgą ir aktyvų gyvenimą. Minime jo 100-metį, tačiau tarp mūsų jo nėra tik 15 metų. Tai gana trumpas laikas – kultūrinės bendruomenės atminty dar stipriai išsilaikę tiek konsoliduoti vertinimų stereotipai, tiek asmeniniai patyrimai ir įspūdžiai. Kita vertus, 15 metų – jau šiokia tokia laiko perspektyva, iš kurios lengviau aprėpti kūrėjo kelio visumą.

Metų pradžioje pasirodė ketvirtį amžiaus brandinta, monumentali šviesaus atminimo prof. Algirdo Ambrazo (1932–2016 m.) monografija, kuri nušvietė J. Juzeliūno gyvenimą ir kūrybą, paryškino menkiau žinotus dalykus ir taip pakoregavo pokario dešimtmečių lietuvių muzikos istoriją bei sugriovė kai kurias jos klišes. Būta šiemet ir kitokio pobūdžio renginių – konferencijų, koncertų, o vienas paskutinių metų akcentų – Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta originaliai sumanyta hibridinė meno ir mokslo paroda „Juzeliūno kabinetas“.

„Reikėjo ką nors daryti, kad kompozitoriaus minėjimas nebūtų dar vienos valstybinės laidotuvės“, – per parodos atidarymą sakė jos kuratorius, kompozitorius, J. Juzeliūno mokinys Šarūnas Nakas.

Gruodžio 10-ąją Vilniaus kongresų rūmuose rengiama J. Juzeliūno operos „Žaidimas“ premjera irgi žada gyvybingą liūdna lemtimi pagarsėjusio kūrinio interpretaciją.

Jei ši opera būtų buvusi pastatyta tuomet, kai buvo sukurta, neabejotinai būtų padariusi įtaką tolesnei operos žanro raidai Lietuvoje. 1966 m. kompozitorius perskaitė tuo metu lietuvių kalba ką tik išleistą šveicarų rašytojo Friedricho Durrenmatto (1921–1990 m.) apsakymą „Avarija“, parašytą dešimtmečiu anksčiau.

Tai buvo politinio atšilimo laikas po Stalino represijų epochos, kai būta vilčių dėl modernesnio ir demokratiškesnio gyvenimo. Pro geležinę uždangą, kad ir labai šykščiai, jau prasiskverbdavo laisvojo pasaulio kultūros spindulėlių.

Kodėl Durrenmattas

Šiandien galima tik spėlioti, kuo sovietinių ideologų malonę pelnė ekstravagantiški, psichologizuoti F. Durrenmatto tekstai. Sovietinei cenzūrai, matyt, pasirodė tinkamas F. Durrenmatto humanizmas, pacifizmas ir vartotojiškumo kritika, nes tai buvo galima išnaudoti propagandai apie „supuvusius Vakarus“. Tačiau inteligentija šiuose tekstuose įžvelgė daugiau ir giliau.

J. Juzeliūną „Avarija“ taip įtraukė, kad jis iškart sumanė rašyti operą.

„F. Durrenmatto apsakyme vyksta savotiškas žaidimas: žaidimas su sąžine, su gyvenimu, su žmonėmis. Atsakomybės jausmas čia įgauna gilesnę prasmę: žmogus tarsi žaidžia su savo esybe, su pačia gyvenimo esme. Štai kodėl, sumanęs rašyti šią operą, aš ją pavadinau „Žaidimu“,“ – teigė kompozitorius. Jis buvo apsiėmęs pats rašyti libretą, nes turėjo liūdnos patirties bendradarbiaudamas su anksčiau rašytų operų libretininkais.

Pagrindinis operos veikėjas – turtingas komersantas Alfredas Trapsas – kelyje sugedus automobiliui pasiprašo nakvynės pakeleivingo miestelio nusenusio teisėjo namuose. Susirinkę šeimininko bičiuliai – taip pat kadaise buvę juristai – leidžia laiką nagrinėdami senas bylas. Į jų žaidimą įsitraukia A. Trapsas, prisiimdamas kaltinamojo vaidmenį.

Bežaidžiant teismus A. Trapsas įsisąmonina praeities kaltę, kai jis privedė iki mirties savo šefą. Seniesiems teisėjams juokais paskelbus mirties nuosprendį, A. Trapsas iš tikrųjų nusižudo.

Nereikia lakios vaizduotės, kad suprastume, kaip prieš pusšimtį metų ši moralės ir sąžinės drama, apipinta paradokso ir absurdo elementais, pataikė į sovietinės inteligentijos nuotaikas. Juk jai nuolat reikėjo laviruoti dialoge su sąžine paradoksų ir absurdo epochoje.

Į koją su laiku

J. Juzeliūnas sukūrė efektingą muziką su personažus ir situacijas charakterizuojančiomis temomis ir orkestro instrumentų tembrais. Ekspresyvi muzikos plėtotė artima Leošo Jan?čeko ir Dmitrijaus Šostakovičiaus operoms, kurių muzikos kalbos šviežumas ir emocijų karštis Rytų Europoje buvo novatoriškumo etalonas, tuo tarpu efektingi medinių pučiamųjų „pliūpsniai“, ritmų šėlsmas ataidėjo iš Igorio Stravinskio partitūrų. Negana to, kompozitorius rėmėsi tuomet Lietuvoje dar tik vos atėjusios į madą dvylikos tonų sistemos dodekafonijos principais.

Kitaip tariant, „Žaidimas“ buvo laikmetį atitinkantis meno kūrinys tiek literatūriniu, tiek muzikiniu požiūriu. Per pusšimtį metų jis neįgavo naftalino kvapo, tuo buvo galima įsitikinti per premjerą… 2007 metais!

Cenzūra ir intrigos

Taip, čia jokia klaida, „Žaidimą“ ištiko panašus likimas kaip ir ankstesnės J. Juzeliūno operos „Sukilėliai“ (1957, pagal V. Mylokaičio-Putino romaną), – šią operą premjeros išvakarėse užgniaužė cenzūra, o „Žaidimas“ pateko į teatralų intrigas. Kai kuriems ano laiko dainininkams pasirodė nepatogios vokalinės partijos, jie reikalavo pataisymų, o įskaudintas kompozitorius nesileido į kompromisus.

Veikalu buvo susidomėjęs ir sutikęs jį statyti režisierius Juozas Miltinis, tačiau vėliau kategoriškai atsisakė, kaip buvo spėjama, dėl nepasitikėjimo savo jėgomis muzikiniame teatre. J. Miltinis operų nebuvo statęs ir, matyt, pabūgo rizikuoti. O gal būta ir kitų dingsčių. Keletą metų „Žaidimas“ pasirodydavo Valstybinio operos ir baleto teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, LNOBT) planuose, tačiau tai dėl vienokių, tai dėl kitokių priežasčių taip ir nepateko į sceną.

Atgimimimas

Prieš dešimt metų minint J. Juzeliūno 90-metį, Lietuvos kompozitorių sąjunga atgaivino idėją pastatyti „Žaidimą“. Tačiau nei LNOBT, nei Kauno muzikinio teatro, nei Nacionalinės filharmonijos vadovai nesiryžo baimindamiesi, kad veikalas neturės pasisekimo.

Tačiau nutiko kitaip. Pastatyti operą apsiėmė Gintaras Rinkevičius su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO). Dėl laiko ir lėšų stygiaus buvo apsiribota pusiau sceniniu pastatymu, minimalia scenografija, jaunais, karjerą pradedančiais solistais, kameriniu choru „Brevis“ ir vieninteliu spektakliu Vilniaus kongresų rūmuose. Ir tai suveikė!

Tą vakarą publika tapo efektingo muzikinio-psichologinio detektyvo, net tragifarso stebėtoja. Tai buvo tikras muzikinis teatras, kai visi jo komponentai – muzika, siužetas ir vaidyba – tarnauja bendram tikslui.

Šiemet J. Juzeliūno 100-mečio proga „Žaidimas“ grįžta į Vilniaus kongresų rūmus jau ambicingesnio spektaklio pavidalu. Operą iš naujo pastatė pirmosios premjeros režisierius Nerijus Petrokas. A. Trapso vaidmenį sukūrė bosas Tadas Girininkas, kitus – Mindaugas Zimkus, Rafailas Karpis, Arūnas Malikėnas, Egidijus Dauskurdis, Jovita Vaškevičiūtė ir Lina Dambrauskaitė. Dauguma jų – pirmosios premjeros dalyviai, kaip ir G. Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO, prie ko scenoje prisijungs Kauno valstybinis choras.

Prieš 50 metų kurdamas šią operą J. Juzeliūnas net įsivaizduoti negalėjo, tačiau virtualios tikrovės, socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų eroje „Žaidimas“ tampa paradoksaliai aktualus. Kur atsiduria manasis „aš“, laviruojant tarp paralelinių tikrovių?

Ar A. Trapsas nėra šiuolaikinis personažas? Tarkime, visai nykus tipas, įnikęs į socialinius tinklus, susikūręs ten šaunų šmaikštaus, „kieto“ vyruko virtualų įvaizdį, o vakarais iki pamišimo žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, kuriuose, jis, savaime suprantama, superherojus?

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės 1

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau