„Žaidimo“ premjera – po penkiasdešimties metų

Publikuota: 2016-12-10
Kompozitorius Julius Juzeliūnas (1916–2001 m.). 
Arūno Baltėno / LMIC nuotr.
Kompozitorius Julius Juzeliūnas (1916–2001 m.). Arūno Baltėno / LMIC nuotr.
 

2016-ieji Seimo valia paskelbti kompozitoriaus, visuomenės veikėjo, Sąjūdžio aktyvisto prof. Juliaus Juzeliūno metais jo gimimo 100-mečio proga. Jubiliejus – puiki proga išpurtyti dulkes iš jau tolstančio į praeitį kūrėjo palikimo vertinimų. Juolab gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose – J. Juzeliūno operos „Žaidimas“ premjera.

J. Juzeliūnas (1916–2001 m.) nugyveno ilgą ir aktyvų gyvenimą. Minime jo 100-metį, tačiau tarp mūsų jo nėra tik 15 metų. Tai gana trumpas laikas – kultūrinės bendruomenės atminty dar stipriai išsilaikę tiek konsoliduoti vertinimų stereotipai, tiek asmeniniai patyrimai ir įspūdžiai. Kita vertus, 15 metų – jau šiokia tokia laiko perspektyva, iš kurios lengviau aprėpti kūrėjo kelio visumą.

Metų pradžioje pasirodė ketvirtį amžiaus brandinta, monumentali šviesaus atminimo prof. Algirdo Ambrazo (1932–2016 m.) monografija, kuri nušvietė J. Juzeliūno gyvenimą ir kūrybą, paryškino menkiau žinotus dalykus ir taip pakoregavo pokario dešimtmečių lietuvių muzikos istoriją bei sugriovė kai kurias jos klišes. Būta šiemet ir kitokio pobūdžio renginių – konferencijų, koncertų, o vienas paskutinių metų akcentų – Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta originaliai sumanyta hibridinė meno ir mokslo paroda „Juzeliūno kabinetas“.

„Reikėjo ką nors daryti, kad kompozitoriaus minėjimas nebūtų dar vienos valstybinės laidotuvės“, – per parodos atidarymą sakė jos kuratorius, kompozitorius, J. Juzeliūno mokinys Šarūnas Nakas.

Gruodžio 10-ąją Vilniaus kongresų rūmuose rengiama J. Juzeliūno operos „Žaidimas“ premjera irgi žada gyvybingą liūdna lemtimi pagarsėjusio kūrinio interpretaciją.

Jei ši opera būtų buvusi pastatyta tuomet, kai buvo sukurta, neabejotinai būtų padariusi įtaką tolesnei operos žanro raidai Lietuvoje. 1966 m. kompozitorius perskaitė tuo metu lietuvių kalba ką tik išleistą šveicarų rašytojo Friedricho Durrenmatto (1921–1990 m.) apsakymą „Avarija“, parašytą dešimtmečiu anksčiau.

Tai buvo politinio atšilimo laikas po Stalino represijų epochos, kai būta vilčių dėl modernesnio ir demokratiškesnio gyvenimo. Pro geležinę uždangą, kad ir labai šykščiai, jau prasiskverbdavo laisvojo pasaulio kultūros spindulėlių.

Kodėl Durrenmattas

Šiandien galima tik spėlioti, kuo sovietinių ideologų malonę pelnė ekstravagantiški, psichologizuoti F. Durrenmatto tekstai. Sovietinei cenzūrai, matyt, pasirodė tinkamas F. Durrenmatto humanizmas, pacifizmas ir vartotojiškumo kritika, nes tai buvo galima išnaudoti propagandai apie „supuvusius Vakarus“. Tačiau inteligentija šiuose tekstuose įžvelgė daugiau ir giliau.

J. Juzeliūną „Avarija“ taip įtraukė, kad jis iškart sumanė rašyti operą.

„F. Durrenmatto apsakyme vyksta savotiškas žaidimas: žaidimas su sąžine, su gyvenimu, su žmonėmis. Atsakomybės jausmas čia įgauna gilesnę prasmę: žmogus tarsi žaidžia su savo esybe, su pačia gyvenimo esme. Štai kodėl, sumanęs rašyti šią operą, aš ją pavadinau „Žaidimu“,“ – teigė kompozitorius. Jis buvo apsiėmęs pats rašyti libretą, nes turėjo liūdnos patirties bendradarbiaudamas su anksčiau rašytų operų libretininkais.

Pagrindinis operos veikėjas – turtingas komersantas Alfredas Trapsas – kelyje sugedus automobiliui pasiprašo nakvynės pakeleivingo miestelio nusenusio teisėjo namuose. Susirinkę šeimininko bičiuliai – taip pat kadaise buvę juristai – leidžia laiką nagrinėdami senas bylas. Į jų žaidimą įsitraukia A. Trapsas, prisiimdamas kaltinamojo vaidmenį.

Bežaidžiant teismus A. Trapsas įsisąmonina praeities kaltę, kai jis privedė iki mirties savo šefą. Seniesiems teisėjams juokais paskelbus mirties nuosprendį, A. Trapsas iš tikrųjų nusižudo.

Nereikia lakios vaizduotės, kad suprastume, kaip prieš pusšimtį metų ši moralės ir sąžinės drama, apipinta paradokso ir absurdo elementais, pataikė į sovietinės inteligentijos nuotaikas. Juk jai nuolat reikėjo laviruoti dialoge su sąžine paradoksų ir absurdo epochoje.

Į koją su laiku

J. Juzeliūnas sukūrė efektingą muziką su personažus ir situacijas charakterizuojančiomis temomis ir orkestro instrumentų tembrais. Ekspresyvi muzikos plėtotė artima Leošo Jan?čeko ir Dmitrijaus Šostakovičiaus operoms, kurių muzikos kalbos šviežumas ir emocijų karštis Rytų Europoje buvo novatoriškumo etalonas, tuo tarpu efektingi medinių pučiamųjų „pliūpsniai“, ritmų šėlsmas ataidėjo iš Igorio Stravinskio partitūrų. Negana to, kompozitorius rėmėsi tuomet Lietuvoje dar tik vos atėjusios į madą dvylikos tonų sistemos dodekafonijos principais.

Kitaip tariant, „Žaidimas“ buvo laikmetį atitinkantis meno kūrinys tiek literatūriniu, tiek muzikiniu požiūriu. Per pusšimtį metų jis neįgavo naftalino kvapo, tuo buvo galima įsitikinti per premjerą… 2007 metais!

Cenzūra ir intrigos

Taip, čia jokia klaida, „Žaidimą“ ištiko panašus likimas kaip ir ankstesnės J. Juzeliūno operos „Sukilėliai“ (1957, pagal V. Mylokaičio-Putino romaną), – šią operą premjeros išvakarėse užgniaužė cenzūra, o „Žaidimas“ pateko į teatralų intrigas. Kai kuriems ano laiko dainininkams pasirodė nepatogios vokalinės partijos, jie reikalavo pataisymų, o įskaudintas kompozitorius nesileido į kompromisus.

Veikalu buvo susidomėjęs ir sutikęs jį statyti režisierius Juozas Miltinis, tačiau vėliau kategoriškai atsisakė, kaip buvo spėjama, dėl nepasitikėjimo savo jėgomis muzikiniame teatre. J. Miltinis operų nebuvo statęs ir, matyt, pabūgo rizikuoti. O gal būta ir kitų dingsčių. Keletą metų „Žaidimas“ pasirodydavo Valstybinio operos ir baleto teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, LNOBT) planuose, tačiau tai dėl vienokių, tai dėl kitokių priežasčių taip ir nepateko į sceną.

Atgimimimas

Prieš dešimt metų minint J. Juzeliūno 90-metį, Lietuvos kompozitorių sąjunga atgaivino idėją pastatyti „Žaidimą“. Tačiau nei LNOBT, nei Kauno muzikinio teatro, nei Nacionalinės filharmonijos vadovai nesiryžo baimindamiesi, kad veikalas neturės pasisekimo.

Tačiau nutiko kitaip. Pastatyti operą apsiėmė Gintaras Rinkevičius su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO). Dėl laiko ir lėšų stygiaus buvo apsiribota pusiau sceniniu pastatymu, minimalia scenografija, jaunais, karjerą pradedančiais solistais, kameriniu choru „Brevis“ ir vieninteliu spektakliu Vilniaus kongresų rūmuose. Ir tai suveikė!

Tą vakarą publika tapo efektingo muzikinio-psichologinio detektyvo, net tragifarso stebėtoja. Tai buvo tikras muzikinis teatras, kai visi jo komponentai – muzika, siužetas ir vaidyba – tarnauja bendram tikslui.

Šiemet J. Juzeliūno 100-mečio proga „Žaidimas“ grįžta į Vilniaus kongresų rūmus jau ambicingesnio spektaklio pavidalu. Operą iš naujo pastatė pirmosios premjeros režisierius Nerijus Petrokas. A. Trapso vaidmenį sukūrė bosas Tadas Girininkas, kitus – Mindaugas Zimkus, Rafailas Karpis, Arūnas Malikėnas, Egidijus Dauskurdis, Jovita Vaškevičiūtė ir Lina Dambrauskaitė. Dauguma jų – pirmosios premjeros dalyviai, kaip ir G. Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO, prie ko scenoje prisijungs Kauno valstybinis choras.

Prieš 50 metų kurdamas šią operą J. Juzeliūnas net įsivaizduoti negalėjo, tačiau virtualios tikrovės, socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų eroje „Žaidimas“ tampa paradoksaliai aktualus. Kur atsiduria manasis „aš“, laviruojant tarp paralelinių tikrovių?

Ar A. Trapsas nėra šiuolaikinis personažas? Tarkime, visai nykus tipas, įnikęs į socialinius tinklus, susikūręs ten šaunų šmaikštaus, „kieto“ vyruko virtualų įvaizdį, o vakarais iki pamišimo žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, kuriuose, jis, savaime suprantama, superherojus?

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas Palangoje - analogo Baltijos regione neturintis...

Laisvalaikis
06:00
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau