Signatarų namuose – Laisvės mėnuo

Vasarį ir kovą Signatarų namai taps istorijos pasakojimų centru. Visuose renginiuose lankytojai galės giliau pažinti modernios Lietuvos valstybės laisvės idėjos ištakas, iš jos išaugusias iniciatyvas, apmąstyti praeities ir šiandienos jungtis. Ypatingasis šių metų akcentas – Vasario 17-osios, Nacionalinės emancipacijos dienos, renginiai, praneša LNM.

Eksponatas – Laisvės balkonas

Pasak muziejininkų, yra du žinomiausi pasaulio balkonai – Meilės Veronoje ir Laisvės Vilniuje, abiejų tradicijas įkvėpė dramaturgo Williamo Shakespeare’o kūryba. W. Shakespeare’o laikais balkonų Signatarų namuose nebuvo. Atsirado jie tik XIX a. pabaigoje, pastatą įsigijus Štralių šeimai, kurie pagal tuometinio Vilniaus gubernijos architekto Aleksejaus Polozovo projektą ėmėsi rekonstrukcijos. 

Pastate buvo 10 butų. Vieną jų trečiame aukšte su balkonu nuomojosi Lietuvių draugija nukentėjusiesiems dėl karo šelpti. 1918 m. vasario 16-ąją čia susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Ne, jis nebuvo paskelbtas iš balkono – tuo metu galiojo griežta vokiečių okupacinės valdžios kontrolė ir laisvai skleisti laisvės žinią nebuvo galima.

Tradicija iš Signatarų namų balkono Vasario 16-ąją sakyti kalbas radosi 1998 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto 80-metį. Idėjos autorius – rašytojas Saulius Šaltenis, tuometis kultūros ministras, o režisavo šviesaus atminimo Eimuntas Nekrošius. Taip balkonas tapo nepriklausomybės simboliu, kasmet jos paminėti čia susirenka šimtai žmonių. 

Švenčiant Lietuvos nacionalinio muziejaus 170-ąją sukaktį, balkonas tampa unikaliu eksponatu, su kurio istorija kviečiama susipažinti.

Nacionalinė emancipacijos diena

2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Nacionalinės emancipacijos dienos judėjimo dalyvės iš gretimo „Naručio“ viešbučio balkono perskaitė šimtą moterų vardų ir paskelbė Nacionalinio emancipacijos sąjūdžio vasario 17-osios deklaraciją. LNM primena, jog nuo 2022 m. iš Signatarų namų balkono kalbos sakomos ir Vasario 17-ąją, Nacionalinę emancipacijos dieną, kuri nuo 2023-iųjų įtraukta į valstybei reikšmingų atmintinų dienų sąrašą. Jos ištakos – 1918-ieji. 

Pasak muziejininkų, XX a. pradžioje moterys aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, tačiau į Lietuvos Tarybą, 1918 m. vasario 16-ąją pasirašiusią Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, nebuvo įtraukta nė viena moteris. Kitą dieną po Nepriklausomybės paskelbimo, vasario 17-ąją, Kaune įvyko moterų protesto mitingas, kuriame jos reikalavo laikytis duotų pažadų ir įtraukti jas į Lietuvos Tarybos veiklą. Dabar Vasario 17-oji minima ne tik kaip solidarumo akcija su to meto moterimis, bet ir kaip diena, jungianti XX ir XXI a. bei reflektuojanti šiandieninę Lietuvos valstybę ir visuomenę. 

Prof. dr. Virginijos Jurėnienės tekstą „Kaip pirmosios Lietuvos Respublikos verslininkės kūrė draugijas ir keitė įstatymus“ galima paskaityti ČIA. 

Šiemet Signatarų namai pristato plačią Nacionalinės emancipacijos dienos programą: vasario 17 d. 12 val. Nacionalinės emancipacijos dienos bendruomenės atstovės tradiciškai tars žodį iš Laisvės balkono, 14 val. Štralio salėje vyks konferencija „IstoriJOS istorija“, jai pasibaigus – poezijos skaitymai „Po balkonu“ bei „Muzikiniai kreivuliai“ – pokalbiai ir šokiai.

Tęsiant balkonų temą

Signatarų namai, pasirinkę Laisvės balkoną kaip muziejų reprezentuojantį eksponatą, vasario–kovo mėnesiais siūlo užsukti į pokalbių erdvę „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“, veiksiančią Štralio salėje. Pokalbių erdvė skirta polemikai su gyvąja istorija, šiuolaikinių aktualijų apmąstymui ne tik per istoriją, bet ir kasdienybę. Pokalbius moderuos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, menotyrininkė ir menininkė Laima Kreivytė, rašoma LNM pranešime. 

Vasario 25 d. 18 val. L. Kreivytė kalbins architektūros istorikę prof. Mariją Drėmaitę, pokalbio tema „Balkonas kaip architektūrinis ir politinis fenomenas“.

Kovo 4 d. 18 val. – pokalbis su menininkėmis Egle Ridikaite ir Egle Karpavičiūte apie balkonus kūryboje.

Kovo 18 d. 18 val. – pokalbis su Signatarų namų kaimynystėje užaugusia dizainere Sandra Straukaite. 

Be to, Signatarų namai kviečia lankytojus prisijungti prie pasivaikščiojimų po Vilniaus senamiestį ir pažinti 1918-ųjų miestą. Istorijas apie to meto gyvenimą Vilniuje pasakos Petras Klimas, Jurgis Šaulys, Jonas Basanavičius, Bronislava Biržiškienė ir Antanas Smetona. Ekskursijų maršrutas visada prasideda ir baigiasi Signatarų namų kiemelyje, trukmė – 1,5 valandos, keliaujama apie 4 km.

Visa Laisvės mėnesio programa skelbiama ČIA. Didžioji dalis Signatarų namų Laisvės mėnesio renginių yra nemokami. Muziejaus lankymas nemokamas ir vasario 16–17 dienomis.